Lauksargių kaimo bendruomenei „Lauksargiškiai“ priklauso žmonės, gyvenantys Lauksargių, Greižėnų, Kalėnų ir Aukštvilkių kaimuose.

O BUVO TAIP...

Lauksargiai - nedidelis miestelis prie Tilžės- Tauragės plento. Tikėtina, kad jo vardas susijęs su dievybės, dirbamų laukų saugotojo, Lauksargio vardu. Gyvenvietė kūrėsi prie pat Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Vokiečių ordino valstybinės sienos. Daugiau nei penketą šimtmečių – 1422 m. -1923 m. - čia ėjo tarpvalstybinė siena. Po 1944 m. ji liko tik riba tarp dviejų etnokultūrinių regionų – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos. Seniausias šaltinis, kuriame matomas Lauksargių vardas- 1665 m. sudarytas Ragainės apskrities žemėlapis.1785 m. apylinkės centras tuo metu buvo gretimi Kalėnai, per kuriuos vingiavo senasis kelias iš Tilžės į Tauragę.1832 m. nutiestas naujasis Tilžės –Tauragės plenwtas ėjo pro Lauksargius. Lauksargiškiai daugiausia pelnėsi iš pasienio prekybos bei pravažiuojančiųjų plentu aptarnavimo.

Lauksargių senovę primena XX a. pradžioje statytas geležinkelio stoties kompleksas.Dviaukštis pastatas, sumūrytas iš raudonų plytų, išraiškingos, Mažajai Lietuvai būdingos , architektūros. Šalimais yra du panašios išvaizdos geležinkeliečių namai. Erdvi akmenimis grįsta aikštė stoties prieigose primena, kad seniau čia šurmuliuodavo minia žmonių.

Vykstant link Tilžės, kairėje kelio pusėje matyti raudonplytė senoji mokykla. Čia veikė vadinamoji liaudies mokykla.

Labiausiai dėmesio verta vieta Lauksargiuose- evangelikų- liuteronų bažnyčia. Ji statyta 1857 m. , perstatyta 1887 m. Bažnyčios šventoriuje – I pasaulinio karo karių kapinės. Žuvusiuosius primena 33 betoniniai kryžiai. Geriau išliko tebenaudojamos „pietinės“ evangelikų- liuteronų kapinės, esančios prie kelio į Kalėnų kaimą. Nuo kapinaičių atsiveria gražus vaizdas į  Greižėnų kaimą.

Greižėnai – seniausias Lauksargių apylinkės kaimas. Vietovė minima 1395 m. sudarytuose rašytiniuose šaltiniuose. Labiausiai kaimas išgarsėjo čia gyvenusių skalvių paliktais archeologijos paminklais, rastais Greižėnų (Oplankių) piliakalnyje.Tai senovinės gyvenvietės liekanos, lipdytinė grublėtu paviršiumi keramika. Netoli piliakalnio yra Greižėnų kapinynas. Tai senkapiai su I- IV m.e.a. griautiniais kapais Radiniai saugomi Istorijos ir etnografijos muziejuje. Privažiuoti prie šių objektų nėra kaip, teks drožti pėsčiomis per laukus, prieš tai pasiklausus greižėniškių ir paskaičius padavimus apie jį

Kalėnai – kaimas įsikūręs gražiame Jūros upės slėnyje. Padavime sakoma, kad ištvinus Jūrai, aplink tik vanduo tyvuliuodavo, žmonėms tekdavo „kalėti“, kol vanduo atslūgdavo. 1728 m. pradėjo veikti mokykla, buvo mokoma lietuviškai.Čia galima pamatyti XIX a. menančią dvarvietę ir šalimais išlikusias vokiečių kapines su autentiškais antkapių paminklais.

Aukštvilkiai – kaimas jau minimas 1615 m.Seni žmonės pasakoja, kad kaimo pavadinimas kilęs dėl daugybės vilkų , gyvenusių aplinkiniuose miškuose. O netoliese tekantis upelis gavo Vilkės pavadinimą.  1927 m. rasta griautinių žmonių ir arklių kapų, VII-VIII a. žalvarinių ir geležinių dirbinių, gintaro karolių. Aukštvilkių kaime yra vokiškų pastatų, skaičiuojančių antrą šimtą metų, ir vokiečių kapinaitės.

Dabar Lauksargiuose yra paštas, pagrindinė mokykla biblioteka, kultūros namai, neįgaliųjų ir senelių globos namai. Prie dabartinės miestelio mokyklos 1998 m. pastatytas Žemaitijai būdingas Šv. Florijono stogastulpis, mokykloje veikia muziejus.

ŽYMŪS ŽMONĖS

1934-1936 m. tuometinėje mokykloje mokytojavo Jonas Bicka (1900-1977), iš viso dirbęs Lauksargiuose 12 metų. Kone visą laisvalaikį šis šviesuolis skirdavo kraštotyrai. 1939 m. išleido knygą „ 50 gražiausių Mažosios Lietuvos padavimų“. Palaidotas Šikšniuose.

Girininkų kaime esančiame aerodrome dalyvauta Antaninėse- šienapjūtės pradžios šventėje (2010 – 06-12).

Neužmirštos daug tradicijų turinčios Joninių ir Oninių šventės. Pastaroji jau keletą metų siejama su Lauksargių kaimo švente. Bendradarbiaujant su seniūnija, kultūros namų darbuotojais, surengti įspūdingi paminėjimai.

Bendruomenės nariai ne tik švenčia, bet ir dirba. Beveik baigta uždėti minkštą dangą ant renovuotos krepšinio aikštelės.

2010 m. balandžio mėn. dalyvavo akcijoje „Darom 2010“.

Bendruomenės pasididžiavimas – kaimo kapela „Gilanda“(vad. R.Jakienė). Kolektyvas dalyvauja kaimo šventėse, linksmina rajono gyventojus, groja respublikiniuose renginiuose, keletą kartų lankėsi Vokietijoje bičiulių kvietimu.

Pristatymą parengė Ona Jasevičienė