Užgavėnės – žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį.
Mūsų protėviai manė, jog per Užgavėnes atliktos apeigos esą padėdavo pažadinti iš miego šalčio sukaustytą žemę bei prišaukti pavasarį. Šį tikslą jie stengėsi pasiekti garsiai - persirengėlių vaikštynėmis, dainomis, muzika, šokiais ir juoku. Tad laikydamiesi papročių, kunigiškiečiai, išdaigoms nusiteikę, pradėjo persirengėlių vaikštynių šurmulį po Kunigiškius.
„Kepė, kepė, kepė, kepė močia blynus –
Blynai,tarkiniai blynai, tarkiniai blynai,labai skanu!“
Aidėjo ir skambėjo kunigiškiečių kiemuose, ir nė kiek nešykštūs, labai svetingi buvo išdaigininkams. Popiet, sudeginti žiemos pamėklę Morę ir žiemą išvaryti, susirinko visos kaukėtos būtybės. Nuo raganų, čigonių, iki giltinės ir velnių.
Kai visų kaukėtų džiaugsmui, su šokiais bei dainomis, ant laužo čirškėdama supleškėjo Morė, visi šventės dalyviai buvo vaišinami ir raginami pavalgyti riebaus ir sotaus maisto, šiupinio bei tradicinių blynų, simbolizuojančių pirmykštę duonos auką, saulę ir artėjantį pavasarį.
Teksto autorė: Vita Galkauskaitė
Nuotraukos: Aušros Irtmonienės
