Lomių kaimo bendruomenės vaikai su artimaisiais keliavo po Klaipėdos kraštą. Priežastis gana svarbi - 2017 – ieji – lietuvių literatūros klasikės Ievos Simonaitytės (1897 – 1978) metai, šiemet rašytojai sukanka 120 metų, todėl smalsu buvo aplankyti unikalų kraštą, daugiau sužinoti!
Kelionės maršrutas pirmiausia vedė į Priekulę – rašytojos gimtąsias vietas, kur ji praleido nelengvą vaikystę. Šiose apylinkėse gyvenę lietuvninkai vėliau tapo kūrėjos romanų prototipais.
Ievos Simonaitytės vasarnamio - memorialinio muziejaus, įkurto 1979 metais, gidė vedžiojo po muziejų, rodė gyvenamąsias patalpas, kurių sienos dar mena čia vasarodavusią klasikę. Kambario kampe pagarbiai stovi siuvamoji mašina „Singer“, kuria būsimoji rašytoja siuvo, taip pelnydamasi sau duoną. Ekskursantai sužinojo apie rašytojos nelengvus kūdikystės, vaikystės metus, didžiulį troškimą šviestis, santykius su artimaisiais. Pirmuosius savo literatūrinius bandymus Ėvė spausdino Mažosios Lietuvos spaudoje pasirašinėdama Evutės, Eglaitės, Sesutės slapyvardžiais.
Ieva Simonaitytė – unikalaus Klaipėdos krašto atstovė, jautusi moralinę pareigą tapti gimtojo krašto gyvenimo vaizduotoja. Visiško pripažinimo sulaukė 1935 metais už išleistą romaną „Aukštujų Šimonių likimas“, už jį rašytojai buvo įteikta Lietuvos valstybinė literatūros premija. Nuo tol rašytoja atsidėjo literatūriniam darbui.
Muziejuje saugomi rašytojos raštų tomai, asmeniniai daiktai. Maloni gidė leido jauniesiems lankytojams pasėdėti už svetainėje tebestovinčio rašytojos stalo, pajausti buvusios namelio šeimininkės - kūrėjos dvasią.
Vaikščiojome po rašytojos mylėtą Priekulės miestelį, grožėjomės prižiūrimais gėlynais, žaliomis erdvėmis, švara. Pabuvojome Tremties muziejuje. Kieme kraupus eksponatas – vagonas, kuriuo žmonės buvo tremiami į Sibirą. Įspūdingas Priekulės dvaro parkas su senais plačiašakiais ąžuolais ir pavėsiais priminė rašytojos romanuose įamžintus Mažosios Lietuvos gamtovaizdžius. Pati rašytoja čia buvo vaikščiojo, bendravo su senaisiais gyventojais, sėmėsi medžiagos kūrybai.
2017– ieji Priekulei ypač svarbūs ne tik dėl garbios kraštietės jubiliejaus. Šiais metais miesteliui suteiktas garbingas Lietuvos Mažosios kultūros sostinės vardas!
Kitas organizatorių numatytas Klaipėdos krašto objektas – Gargždai. Šiame mieste mus domino šiuolaikiško kino meno pasiekimai. Miesto kinoteatre žiūrėjome 3D formatu filmą „Aldabra“. Valanda greitai praskriejo, regėti jūros dugno gyvenimo vaizdai liko atmintyje.
Klaipėda – svarbus miestas I. Simonaitytės gyvenime. Čia ji gyveno, dirbo literatūrinį darbą, parašė savo geriausius romanus. Mieste rašytojos vardu pavadinta gatvė, mokykla, biblioteka. 1987 metais įsteigta Ievos Simonaitytės premija.
Skubėjome pamatyti ir pasisveikinti su Baltijos jūra! Jūra mus pasitiko banguojanti, putota, su aukštomis bangų keteromis. Jaunieji ekskursantai nebeištvėrė – išsiavė ir basomis brido į bangų genamą jūros vandenį, taškėsi, išdykavo. Beveik visi sušlapo, bet buvo laimingi ir dėlto nė vienas neverkšleno!
Kelionė baigėsi, bet liko malonūs įspūdžiai, susiję su garbios rašytojos vardu, liko malonios poilsio valandėlės pramogaujant.
Kelionė po Klaidėdos kraštą organizuota vaikų užimtumo programos “Tegu dūzgia vaikų aviliukas – 1” lėšomis.
Už įdomią kelionę, maistą, sudarytą išvykos programą bendruomenė dėkoja kelionės organizatorių grupei, kurios vadovė – bibliotekininkė Gintarė Pavalkytė.
Bendruomenės pirmininkė Elena Bazinienė
Nuotraukos Gintarės Pavalkytės
