Socialinis verslas daug kontroversiškų nuomonių sulaukianti sąvoką, apie kurią Lietuvoje kalbama vis dažniau, tačiau nepaisant gausėjančių tokio pobūdžio iniciatyvų, visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, jog verslas ir socialinių problemų sprendimai negali žengti kartu.
Apskritai socialinį verslą gaubia nežinomybės širma, todėl žurnalistai nedrąsiai kalba šia tema, visuomenė reikalauja pavyzdžių, o kiti apskritai numoja ranka teigdami, kad tai dar vienas absurdiškas "išmislas". Tačiau, kas iš tikrųjų yra socialinis verslas?
Kartais socialinio verslo ekspertai juokauja, jog socialinis verslas Lietuvoje prasidėjo dar nuo knygnešystės, todėl pati idėja nėra labai nauja, greičiau pavadinimas yra pakankamai naujas. Viena vertus, socialinis verslas siekia spręsti konkrečią socialinę problemą, sukuriant save finansuojantį, pinigus uždirbantį modelį, kita vertus išnaudojant resursus efektyviau, kuriant didesnę vertę, nei kad tai daro tradicinės organizacijos.„Norint atskirti socialinį verslą, nuo tiesiog verslo, svarbu akcentuoti priežastį, kodėl organizacija atsiranda ir pradeda veikti. Šiuo atveju socialinis verslas įsikuria dėl to, kad žmogus nori spręsti socialinę problemą. Verslas įsikuria, nes nori uždirbti pelno. Socialinės problemos sprendimas yra esminis socialinio verslo variklis“,- teigia socialinio verslo ekspertė, Geri Norai LT partnerė Andželika Rusteikienė.
Pradėkime kalbėti pavyzdžiais
Tokių verslų, kurie spręstų socialinę problemą ir kartu generuotų pelną. Lietuvoje kol kas, grubiai tariant, yra tik vienas, tai- Socialinis taksi, teikiantis pavėžėjimo paslaugą žmonėms turintiems judėjimo negalią.
Veikdamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Visagine, Zarasuose, bei Vilniaus regione. Gaudamas finansavimą iš šių miestų savivaldybių bei taikydamas minimalų mokestį už teikiamas paslaugas, geba išlaikyti 13 darbo vietų, kurių 10 tai- asmeniniai asistentai, kartu vairuojantys ir Socialinio taksi automobilius.
Tačiau situacija ženkliai keičiasi, nes pamažu auga nauji socialiniai verslai, kurie vis dar ieško tvaraus funkcionavimo modelio, tai: LECH LECH`a design, CoolŪkis, Miesto laboratorija, Orūs namai. kasmet tokio pobūdžio iniciatyvų skaičius auga, tačiau didžiausiu iššūkiu išlieka - tvarumas.
„Vis dar neturime teisinės socialinio verslo sistemos, tik LR Ūkio ministerijos patvirtintus Socialinio verslo detalizavimo kriterijus, todėl plačiajai visuomenei dar sunku suvokti, ką galime pavadinti socialiniu verslu, nes Socialiniai verslai veikia kaip VšĮ, ar Nevyriausybinių organizacijų projektai, tačiau situacija turėtų ženkliai pasistūmėti po to, kai 2017 metų pabaigoje bus priimtas Socialinio verslo įstatymas“, - teigia NVO Avilio ir Socifaction programos vadovė Monika Juknienė
Alternatyva laukiantiems įstatymo priėmimo- Socifaction
Socialinio verslo įstatymas yra svarbu, tačiau jis needukuoja visuomenės, neskatina veikti. Šią pareigą jau nuo 2014 metų prisiėmė vykdyti NVO Avilio, Geri Norai Lt ir Britų tarybos kuruojama socialinio verslo programa- Socifaction. Ji gimė iš poreikio ir siekio Lietuvoje įgalinti kuo daugiau pažangių socialinio verslo iniciatyvų, kuriančių teigiamą poveikį visuomenėje ir svarbiausia - tai daro inovatyviai, ieškodami netradicinių sprendimų.Iki šiol programos organizatoriai dirbo net su daugiau kaip 150 socialinius verslus kurti norinčių pažangių žmonių iš visos Lietuvos.
„Pastaruosius metus su SOCIFACTION daug dėmesio skiriame regionams ir socialinio verslo, kaip įrankio įtvirtinimui, siekiant darnaus regionų vystymosi, efektyvių socialinių problemų sprendimų. Todėl apie socialinį verslą skatiname ir mokyklose, kad dar mokyklos suole formuotume ateities socialinius lyderius. Kitų metų pradžioje su Socifaction parengta socialinio verslo metodika dirbs net 60 bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų. Tai pat sieksime kurti naujoms iniciatyvoms palankią politinę aplinką, kuri motyvuotų augti bei stiprintų bendradarbiavimą tarp vietos inovatorių ir institucijų atstovų“,- teigia Monika Juknienė.
Ateik ir kurk, pokyčiai prasideda nuo tavęs
Šiuo metu atsinaujinusi Socifaction programa ieško aktyvių žmonių, kurie nori taikyti naujus sprendimus, yra motyvuoti spręsti opiausias vietovės problemas, kurti ir vystyti savo socialinius verslus ar socialines iniciatyvas.
„Manau, kad socialinis inovatorius turi būti atviras iššūkiams. Manau, kad didžiausias iššūkis yra tai, kad dar yra visuomenės edukavimo etapas, kuriame turi „apšildyti” protus, nes konceptas kaip SOCIALINIS VERSLAS yra ne toks jau senas ir jam dar reikia laiko ir energijos, kad būtų atpažintas kaip saugus ir patikimas modelis, kuris veikia - visais lygmenimis.“ Teigia Vizualinių komunikacijų dizaineris ir Socifaction ekspertas Šarūnas Savickas
Galbūt tai esi tu? Registruokis į Socifaction programą iki spalio 2 dienos: goo.gl/forms/FkA7deWMk5qX4khd2
Daugiau apie socialinį verslą ir socialinio verslo aplinką visada gali sužinoti: www.socialinisverslas.lt