Tauragės regiono (Tauragės, Pagėgių, ir dalies Šilutės rajono) draugijos „Medus“ bitininkai kasmet vasaros pabaigoje, kai pagrindinis medaus derlius iš bitelių jau atimtas, rengia savo šventes. Paprastai bičiulius priima kuris nors kaimo bitininkas savo sodyboje. Jau antri metai iš eilės bitininkai švenčia Gaurės seniūnijos sodybose. Pernai bitininkai rinkosi Juozo Dadūros pavyzdingai prižiūrimoje sodyboje, įsikūrusioje prie Agluonos upės Liperiškės kaime. Kiekvieną atvykstantį šventės svečią čia sveikino Tauragės muzikos mokyklos moksleivių dūdų orkestro muzikantai su skambiomis melodijomis. Šventėje dalyvavo seimo narė Aušrinė Norkienė, kartu su bitininkų draugijos vadovais sveikino jubiliatus...- apie visa kas ten vyko užfiksuota bičiulio Jono Tylerto nuotraukose.
Šiemet rugpjūčio pabaigoje bitininkai suvažiavo į Bernotiškės kaime mažo paslaptingo upelio Myliu ša pakrantėje dar besikuriančią sodybą- bityną. Čia svečio dėmesį atkreipia tvenkiniai su juose nardančiomis spalvotomis žuvytėmis, lieptai, supynės, pavėsinė pusiasalyje, už sodybos ribos žydintis grikių laukas ir du bitynai... nes ir bitininkai priimantys bičiulius du - Roma ir Vidas Bartminai. Sodybos centre bitininkų draugijos aktyvo iš anksto pastatyta stoginė apsisaugojimui nuo saulės ar lietaus, suolai, stalai ir vaišės ne suneštinės, kiek tolėliau matosi didelis turistinis puodas... Šalia didžiosios palapinės maža stoginė muzikantų aparatūrai, atokiau automobilis su užrašu „Karšta kava“. Taip bičiuliams, už kavą matyt teks susimokėti... Bet gana dairytis, jau mergaitės – lietuvaitės prie sodybos vartų priėmusios svečius, kartu su vėliavnešiu įneša draugijos vėliavą. Šventė prasideda. Bitininkų draugijos pirmininkas Zenonas Geštautas sveikina visus bitininkus, svečius; Tauragės rajono merą, Šilalės, Jurbarko bitininkų atstovus, pasakoja įspūdžius iš respublikinės bitininkų šventės vykusios Panevėžyje. Sveikinimo raštais apdovanojami bitininkai jubiliatai. Kalba svečiai. Gaurės pagrindinės mokyklos mokytojas bičiulis Viktoras Šaulys kviečia į žaidimų aikštelę už tvenkinio. Pernai Liperiškės kaime panašioje žaidimų aikštelėje jis žaidėjus, „pavertęs“ bitėmis ir bitinais pats varžyboms vadovavo ir teisėjavo. Šiemet įspėjęs, kad pagrindinis bičių priešas yra erkės, tai ir žaidimų aikštelėje teksią su jomis kovoti, paaiškinęs matyt jo paties sukurtų žaidimų-kovų taisykles, sakė kad teisėjų nebus ir paliko žurnalus kur patiems rungtyniautojams reikės registruotis bei užrašyti pataikytų ir sunaikintų erkių skaičių. Viename kovų lauke teko „persikelti“ į Vytauto Didžiojo laikus, kai pagrindinis bičių priešas buvo meškos ir su jomis senovės bičiuliai kovojo ietimis. Čia šiaudų ritiniuose reikėjo „matyti“ meškas ir ietimis jas nuduobti. Mokytojo netikėtas auklėjamasis pasitikėjimas žaidėjais ir jaunaisiais bičiuliais pasiteisino: visi žurnaluose sąžiningai užsirašinėjo savo nuduobtas meškas ir erkes, surinktus taškus. Vėliau mokytojas, susirinkęs žurnalus, susumavęs rezultatus, prie bendro stalo visiems plojant, apdovanojo nugalėtojus. Pirmasis svetingus bičiulius palikdamas rajono meras atsisveikindamas sakė, kad „merai ateina ir išeina, o bitininkai su savo prasmingais darbais ir bitutėmis, kurios net už žmoniją vyresnės, pasilieka“. Dar reikia pasakyti, kad sodybos šeimininkas Vidas vaišino visus savo brolio iš Šilutės krašto sužvejotos žuvies, jo paties čia turistų puode išvirta žuviene. Be to visus linksmino dainomis ne tik muzikantas- didžėjus, bet ir kaimo kapelą sudarę bičiuliai ir pats šeimininkas su broliu Petru.
Vakarėjant pradėjo lynoti ir mano jaunieji „bičiuliai“ padėjėjai panoro namo. Taigi mes su žmona ir anūkais palikome bičiulius dar šokant ir dainuojant. Todėl negaliu pasakyti kaip ir kada šventė baigėsi tik žinau, kad visi bičiuliai su šeimomis buvo kviečiami už savaitės vėl apsilankyti. Šioje sodyboje-bityne vyksią vaidinimai. Atvykome ir po savaitės. Tarp žiūrovų matėsi ne vienas bičiulis, pastebėjau net rašytoją-poetę Dalią Teišerskytę. O Tauragės artistai vadovaujami režisierės Urmonaitės suvaidino Burtininkę. Artistai su savo komedijos personažais žiūrovus pralinksmino ir priminė tarpukario Lietuvos kaimo aktualijas. Šaunu, kad klojimo teatrą režisierė Genovaitė jau ne pirmą kartą gana sėkmingai grąžina į kaimiečių sodybas.
Bitininkas Jonas Dikšaitis
