Kristijonas Donelaitis – lietuvių pasaulietinės literatūros pradininkas. 2019 metų sausį didžiajam poetui sukanka trys šimtai penkeri metai. Savaitgalį Lomių kultūros namų, bibliotekos darbuotojos pakvietė bendruomenės gyventojus į neeilinį renginį, skirtą iškilios asmenybės pagerbimui. Buvo surengta K. Donelaičio poemos „Metai“ įvairių leidimų ir formatų leidinių paroda, kalbėta apie iškilaus poeto – dvasininko asmenybę.
Pagrindinis renginio tikslas – fotomenininko Sigito Kancevyčiaus foto parodos iš Tolminkiemio (dabar Kaliningrado sritis Čystyje Prūdy gyvenvietė), kur daugiau kaip trisdešimt metų gyveno ir kūrė lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis (1714-1780), pristatymas. Įspūdinguose foto lakštuose užfiksuoti istorinės vietovės vaizdai: poeto portretas, atstatytoji bažnyčia – muziejus (kurio požemiuose ilsisi dainiaus palaikai), našlių prieglaudos namai ir kt. Pristatydamas parodą, autorius dalijosi mintimis apie nelengvą foto kadrų paiešką po Tolminkiemio dangumi bent kiek užčiuopiant Donelaičio gyvento laikmečio dvasios. Tai atspindi įamžinti dangų remiantys senieji ąžuolai, raudonų plytų statiniai, būdingi Mažajai Lietuvai. Visa kita – šiandieninis, kitoks, rusiškasis Tolminkiemis su savais buities reliktais. Mokytoja lituanistė Elena Bazinienė prisiminė K. Donelaičio didžiojo jubiliejaus metus, nuvilnijusius per Lietuvą, Tauragę, citavo buvusios lomiškės mokinės, dabar jau studentės Dianos Masiulytės, respublikinio konkurso laureatės, rašinį „Ką mums pasakytų Donelaitis?“. Tuometė aštuntokė autorė rašinyje dalijasi patirtais įspūdžiais iš ekskursijos po šiandieninį Tolminkiemį. Mokinė atvirauja pasigedusi didžiojo poeto pėdsakų, be to, ten nebesą lietuvių, su kuriais kunigas Donelaitis bendravęs lietuviškai, aukojęs Mišias, bendravęs, diegęs būrams gyvenimiškas dorybes. Apie Donelaitį poetą daug žinome visi, sėdėję mokyklos suole, prisimename poemos „Metai“ ištraukas. Renginio dalyvius domino ir poeto – kunigo asmenybė. Subtilių minčių apie poetą – kunigą pateikė minėjime dalyvavęs liuteronų evangelikų kunigas Karolis Skausmenis. Pasak kunigo Karolio, Donelaitis buvęs gana griežtas kunigas savo parapijiečiams, neapkentęs laisvo gyvenimo. Skelbdamas Dievo žodį, pats prašęs Aukščiausiojo stiprybės ir jėgų vedant parapijiečius doros keliu. Kunigas Kristijonas kartu buvęs jautrus, užjaučiantis. Jis puikiai sugyvenęs su kaimyninių parapijų kunigais, bendravęs ir svarbiausiu dalyku visuomet laikęs tikėjimą, dorą, darbštumą, tautiškumą. Kunigo Donelaičio keltos idėjos tebėra aktualios ir šiandien. Minėjimą paįvairino kultūros namų mergaičių ansamblio (vadovė Ema Pavalkytė) padainuota Vydūno sukurta „Lietuvių giesmė“.
Gintarė Pavalkytė – Vasiliauskienė, Lomių kaimo bibliotekininkė
