Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2017 – 2019 m. „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ skatina Lietuvos bendruomenes aktyviai veikti. Mažonų seniūnijos bendrame bendruomenių susirinkime buvo nutarta eiliškumo principu patikėti teikti paraišką atrankos konkursui Lomių ir Šakviečio bendruomenėms. Gavus finansavimą, seniūnijos bendruomenių aktyvo nariai (50 žmonių) išvyko į dviejų dienų kelionę po Aukštaitijos nacionalinį parką. Išvykos tikslas kultūrinis. Po darbų, įgyvendintų projektų už neatlygintiną savanorystę aktyvas plėtė akiratį, gėrėjosi Anykščių, Molėtų krašto įdomybėmis, tarpusavyje bendravo.
Nors rudenėjantys Anykščiai pasitiko apniukusiu dangumi, krapenančiu lietučiu, tačiau daugumos nuotaika buvo pozityvi. Miesto centre – rašytojo Antano Vienuolio Žukausko memorialinis muziejus priminė rašytojo gyvenimą, jo atliktą svarbų kultūros paveldo darbą – išsaugotą rašytojo giminaičio XIX amžiaus poeto Antano Baranausko klėtelę, kurioje XIX a. pabaigoje buvo parašyta jo garsioji poema „Anykščių šilelis“. Čia pat kitas unikalus - tautodailininko Stanislovo Petraškos akmens tapybos muziejus. Šis neeilinis žmogus keturiasdešimt metų iš smulkintų spalvotų akmenų grūdelių kūrė paveikslus! Įdomu tai, kad žmogus nebuvo baigęs specialių mokslų, buvo paprastas miestelio elektrikas. Ekskursantus žavėjo paveikslai, kuriuose įamžinti jo gimtieji Anykščiai, Šventoji, paminklai, Lietuvos kunigaikščiai ir kt. Buvo aplankyta Anykščių neogotikinio stiliaus šv. Apaštalo Mato bažnyčia, aukščiausia Lietuvoje. 2012 metais viename iš bažnyčios bokštų buvo įrengta apžvalgos aikštelė, į kurią veda 186 metaliniai laipteliai. Iš čia atsivėrė puikūs Aukštaitijos krašto gamtovaizdžiai, kuriais buvo sužavėti ekskursantai. Vienas Anykščių krašto įdomybių – siauruko geležinkelis, garsinantis Anykščius ir toks vienintelis Lietuvoje. Čia įrengtas ir muziejus, pasakojantis geležinkelio istoriją, susijusią su tremtimi. Geležinkelio stotyje atvykėlius pasitiko ir maloniai bendravo šmaikštusis stoties viršininkas. Šiandien Lietuvoje arkliai ir su jais susijusi darbų gausa nyksta, todėl buvo įdomu aplankyti Arklio muziejų – vienintelį Lietuvoje, įkurtą profesoriaus Petro Vasinausko. Nors ekskursantai – kaimų gyventojai, bet visiems buvo įdomu pamatyti senąsias brikas, karietas ir kitas įdomybes, susijusias su arkliu ir jo istorija. Unikalus medžių lajų takas – tai pasivaikščiojimas trijų šimtų metrų ilgio taku medžių viršūnėmis. Nors krapnojo lietutis, keliautojams buvo smalsu ir įdomu pajusti pasivaikščiojimo jausmą virš ošiančių medžių. Čia pat ir garsusis Puntuko akmuo, vienas didžiausių Lietuvoje su savo unikalia istorija, apipinta legendomis. Nuotrauka prisiminimui ir mūsų kelionė tęsėsi toliau. UAB „Anykščių vynas“ mūsų laukė įdomi ekskursija po gamyklos cechus. Pamatėme cisternas, kuriose laikoma, brandinama produkcija. Nuėjome vyno kelią nuo vaisių atvežimo iki vyno supilstymo. Pasivaikščiojimas po gamyklą buvo užbaigtas smagia vyno degustacija tam skirtoje salėje. Jau sutemus mūsų autobusas suko į Molėtų rajoną – nakvynės vietą – Alantą. Kitos dienos ankstyvą rytą pasiekėme Molėtų etnokosmologijos muziejų, kuriame laukė įdomybės apie dangaus skliaute šviečiančius žvaigždynus, kometas ir kt. Grįždami užsukome į Ukmergę, kopėme į piliakalnį, dunksantį pačiame miesto centre, juosiamą Ukmergėlės upelio. Paskutinioji kelionės stotelė – Kedainiai – vidurio Lietuvos miestas. Grožėjomės senamiesčiu su turtinga istorija, pabuvojome prie minareto. Išvyka baigėsi, liko malonūs prisiminimai, kartu praleistas laikas. Geriau pažinome vieni kitus, individualiai dalijomės bendruomenių rūpesčiais. Dėkojame socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Tauragės rajono savivaldybei už bendruomenių rėmimą, už galimybę pažinti, mokytis, bendrauti, telkti idėjas ateičiai.
Lomių ir Šakviečio bendruomenių informacija ir nuotraukos
Rekvizitai
Tauragės rajono vietos veiklos grupė. Teisinis statusas – asocijacija
Adresas: V. Kudirkos g. 9, LT-72217, Tauragė
Pirmininkė Laima Šveikauskienė
Mob. tel. 8 687 55928
El. paštas laima.sveikauskiene@gmail.com
daugiau
“Ieškoti naujų būdų gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti.”
VVG pagrindinis tikslas