Net po daugelio metų į Žygaičių kraštą grįžtantis žmogus ir tamsoje atpažintų gimtinę: čia žydi liepos ir kvepia medumi. Nelemtas karantinas buvo suraišiojęs mūsų kelius, apribojęs bendrystę, bet nepajėgė uždaryti širdžių. Tad birželio 27-ąją po žydinčia liepos šaka, kurią jaukiai aptūpė žygaitiškės Šarūnės Beitaitės „sugaudytos“ meniškos bitės, vėl suskambo kraštiečių šventė. Seniūnijos parkelyje saugiais atstumais išsirikiavusios kėdės sulaukė vis gausėjančių vietos gyventojų ir svečių. Papuoštoje estradoje spindulius rangė tautodailės motyvais nupinta saulė ir tarytum kvietė priimti šventę kaip džiaugsmą. O mitinę Tauragės istoriją primenantis tauro ragas, kurį sukūrė išradingos Vaivos, Linos, Ramunės, Vytautės, Editos, Jolantos, Šarūno, Sauliaus rankos, tapo simbolišku muzikos gausybės ragu. Iš tikrųjų visi buvome saviškiai: ir tie, kurie čia giliai šaknis įleidę, ir tie, kurie toliau išskleidė savo gyvenimus, ir tie, kurie grįžo gyventi tėviškėje.

Nuoširdžiais žodžiais šventę pradėjo Vaiva ir Vytautė, kurių taikliai suvaidintus reklaminius šventės kvietimus ne kartą matėme internetinėje erdvėje. O kaipgi be šeimininkų dainos – sutelkiančios, pasveikinančios, visus priimančios. Skardžiabalsės Vaiva, Lina, Audronė, Vytautė – Žygaičių kultūros namų moterų vokalinis ansamblis – paleido dainų paukštę, kuriai netrukus atsišaukė kiti dainininkai. Šventė, kaip ir gyvenimas, prasmingai tęsiasi, jei vyresniųjų pėdomis paseka jaunimas. Tad iš moterų ansamblio mikrofoną perėmė Vestina Barkauskaitė – jaunoji mūsų dainininkė, besiskleidžiantis krašto talentas ir visų pasididžiavimas. Nors tradicinis renginys šiemet nesutapo su tituliniais parapijos atlaidais, bet pirmiausia pasveikinome Petrus ir Povilus, Petres ir Paulinas. Prasmingą žodį jiems tarė ir apdovanojo laikinai seniūno pareigas einanti Rita Narbutienė, bendruomeninės organizacijos „Žygava“ vardu jos pirmininkė Jolanta Vaitiekienė varduvininkams įteikė kraštietės Reginos jiems dovanotas knygas „Žodžio takais po gimtąjį kraštą“. Sveikinimo žodžiais varduvininkus pagerbė Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Tomas Raulinavičius, LR seimo narys Romualdas Vaitkus, Tauragės rajono savivaldybės tarybos narės Jolanta Skrodenienė bei Rita Grygalienė. Kaip žmogus prie žmogaus, taip žodis atsistoja prie žodžio. Prieš pat šventę sulaukėme kraštiečio Jono Jakštaičio knygos „Kiškiai pjovė šieną“. Puikūs eilėraščiai ir Žygaičių gimnazijos mokinių piešiniai šią knygą, kurios išleidimą projektine veikla parėmė „Žygava“, pavertė nuostabia dovana jauniausiems krašto gyventojams – naujagimiams. Iš paties autoriaus rankų ją priėmė mažylių tėveliai arba artimieji, dalyvavę šventėje. O kaip nepasidžiaugti versliais mūsų krašto žmonėmis ir tais, kurie grįžo čia kurti savo gyvenimo. Jiems įteiktos nominacijosi, skirti nuoširdūs linkėjimai ir susirinkusiųjų plojimai. Maža mūsų parkelio estrada, bet kiek puikių meno kolektyvų sutalpino. Kaip miela buvo sutikti Tauragės kultūros centro mišrų vokalinį ansamblį „Dar pabūkime“ (vadovas Arūnas Rakevičius). Jo dalyvis Juozas Kuisys ir savo balsą skraidino, ir armoniką virkdė žvelgdamas gimtųjų namų pusėn, kurie buvo čia pat, vos už kelių sodybų. Instrumentinėje ansamblio grupėje su Juozo armonikos garsais jungėsi bandonijų melodijos – jomis džiugino Arūnas ir Nijolė Rakevičiai bei Gintas Šlefendorfas. Kai scenoje dainas užtraukė Trepų bendruomenės ansamblis „Narasa“ su vadovu Sigitu Kazakevičiumi, net puošniosios bitutės supleveno sparnais. O šeimyninis tėvo ir sūnaus – Jono ir Mariaus Jankauskų iš Trepų kaimo – duetas sulaukė garsių pritariančių plojimų. Tauragės kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Kamana“ iš Sartininkų su vadovu Zigmu Lešinsku ne vieną šventės dalyvį pakėlė šokiui. Kol tėveliai klausėsi meninių kolektyvų, vaikai turėjo įdomių užsiėmimų. Kas pūtė muilo burbulus, bandė batuto pramogas, puošėsi laikinomis tatuiruotėmis ar dalyvavo Tauragės atviros jaunimo erdvės savanorių sukurtoje virtualaus kino ir pojūčių edukacijoje. O suaugusieji stabtelėdavo prie amatininkų kioskelių. Iš vytelių pintų rakandų, medžio ir gintaro dirbinių, odos rankinių, kanapių arbatos, rankų darbo papuošalų galėjai įsigyti arba paganyti savo akis. Neliko nepastebėta ir Žygaičių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos vaikų dienos centro „Žygaitukai“ vaikų piešinių parodėlė. Atviroje erdvėje spalvingi piešiniai atrodė kaip gėlės iš vaikystės sodo. Vakare prasidėjo antroji šventės dalis, kurioje koncertavo visų, o ypač vaikų, šiltai sutiktas Valdas Lacko. Pagrindinę muzikinio renginio dalį atlikusi grupė G.E.R.S. sujudino ir tuos žygaitiškius, kurie buvo likę namuose. Kai kas net pavėlavęs atskubėjo. Kaip sakė dainininkas Lacko, profesionalieji artistai išsiilgę tiesioginio bendravimo su publika. Be abejo, to išsiilgę ir mūsų kraštiečiai, tai rodo tikrai gausus susirinkusiųjų būrys. Neišblaškė net pro retas pušų ir berželių šakas nukrapnojęs lietutis. Nutyla muzika, išsivaikšto dalyviai, nužydi liepos. Bet juk metai suka savo ratą. „Šventė yra. Ji turi būti“ – rašė Kazys Saja dramoje „Mamutų medžioklė“. Bus ir mūsų kraštiečių šventė, kai vėl žydės liepos ir kvepės medumi Žygaičiai. Puikiai pavykęs krašto tradicinis renginys prislopino karantino kartelį, organizatoriams suteikė ryžto ir pasitikėjimo savo jėgomis, iššaukė dėkingumą Žemės Ūkio ministerijai už gerą projektinės paraiškos įvertinimą ir renginiui skirtą finansavimą. Už finansinę paramą nuoširdus Ačiū ir Tauragės savivaldybės administracijai. Tradicinės šventės organizavimo sėkmę lėmė ir Žygaičių kaimo bendruomenės narių glaudus bendradarbiavimas su nuolatiniais vietos partneriais: Žygaičių seniūnijos administracija, Žygaičių gimnazijos bendruomene, Tauragės r. sav. B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Žygaičių filialu, Tauragės kultūros centro Žygaičių universalaus daugiafunkciu centru, gyventojais ir kt.

Jolanta Vaitiekienė

grįžti