Užgavėnės – viena savičiausių ir žaismingiausių tradicinių švenčių. Seni žmonės sakydavo – jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi.
Todėl visi, veltiniuoti, vyžoti, batuoti ir ratuoti antradienį rinkosi prie Pagramančio kultūros namų švęsti Užgavėnių. Ne tik lašinių, barankų, blynų ar šiupinio, uzbonų ar šaukštų, bet ir liekarstvų nuo visų ligų – šokių, dainų ir pokštų linksmiausių galybę prisikrauti... Šventės dvasią stiprino ir susirinkusiųjų akis džiugino gausybė persirengėlių: žydai, elgetos, čigonai, raganos, velniai, daktarai, Lašininis, Kanapinis ir kiti. Užgavėnių kaukės, kokios baisios jos bebūtų, visos šypsojosi. Raganaitė Danguolė ragino šokti,organizavo įvairias varžybas, mokė dainų ir žaidimų. Visų šventės dalyvių nuotaika buvo pavasariška, aidėjo juokas, skambėjo dainos.
Kokia Užgavėnių šventė be blynų? Mūsų protėviai tikėję, jog blynai reiškia šilumą, sotumą, saulę. Visi susirinkusieji galėjo sočiai prisiskanauti blynų blynelių.
Pagaliau visiems gerokai prisidūkus, degant laužui ir šaukiant ,,žiema, žiema, bėk iš kiemo‘‘, sudeginome Morę. Kartu su ja supleškėjo visos senųjų metų negandos. Galime lengviau atsikvėpti – išgyvenome šaltą ir varginančią žiemą. Po Užgavėnių drąsiau sveikiname pavasarį.
Už gražią šventę dėkojame Pagramančio pagrindinei mokyklai, bendruomenės centrui ,,Gramančia“ bei Pagramančio kultūros namams.
Reda Ežerinskienė, Pagramančio bendruomenės centro ,,Gramančia“ narė
