Primiršti kovo 8-tąją kunigiškiečius privertė po kaimelį besivalkiojanti čigonėlė su savo grėsmingai atrodančia palyda: Kanapiniu, Lašininiu, velniuku, giltine... Gerai nusiteikusi čigonėlė varažijo aplankytiesiems likimus, jei ką bloga kam nors nuspėdavo tuoj pat Lašininis pasiūlydavo išgerti iš medinio šaukšto ,,vaistukų nuo visų ligų“. Už vaistukus supratingi kaimiečiai paprastai atsilygindavo blynais. Grėsmingi, bet geranoriški svečiai kvietė visus rinktis į būrį ir vyti žiemą iš kiemo.
Kultūros namų kiemelyje, po nuo aukšto kelmo velniuko pasakytos ugningos kalbos, sudegė aukštoji Morė. Ir jauni ir seni džiaugėsi, kad žiema greit pasitrauks iš kiemo, šoko ratelius apie laužą, stiprinosi riebiu šiupiniu ir Lašininio ,,vaistais nuo visų ligų“. Todėl visiems buvo gaila, kad jį primušė Kanapinis... bet gyvenime visko būna. Šventė baigėsi. Grėsmingi Užgavėnių personažai nusimetė kaukes. Pasirodo, kad tai ne velniai ar kanapiniai, o mūsų mielos moterys. Mūsų vyrai- žiūrovai nesitikėję tokio finalo apsikiaulino... Tokią dieną savo artistes derėjo pasveikinti su gėlėmis ir plojimais... Na kitą kart žinosim. Taigi nors dabar visų vyrų vardu tariu; ačiū už praskaidrintą nuotaiką.
Jonas Dikšaitis
,,Tauragės žinios“ 2011 kovo 10
