Švaros talką Kunigiškiuose šiek tiek anksčiau nei respublikos mastu organizuojama švaros akcija ,,Darom‘‘.
Bendruomenės pirmininkės kvietimu balandžio 13 dieną susirinko gana nemažas būrys talkininkų. Pasiskirstę į tris grupes jau 9 val. pradėjo darbą. Vieni patraukė tvarkyti Skardupio, Šešuvies pakrančių, kiti pagrindinio kelio šalikeles ir prieigas. Daugiausia darbo rankų prireikė tvarkant buvusios mokyklos teritoriją. Veikiant mokyklai, akį džiugino parkelis prie jos ir vaikų sodinti ąžuolai. Dabar ne vieną gyventoją erzina ne tik iš tos teritorijos vėjo nešiojami ąžuolų lapai, bet ir čia paliekamos, mėgėjų pasėdėti gamtoje, šiukšlės. Beje, pavadinčiau, netikrų žvejų, mėgėjų pasėdėti gamtoje, šiukšlinančių upelių pakrantes, talkoje nebuvo. Net kviečiamas prisijungti prie talkininkų, einantis pro šalį bedarbis, socialinių pašalpų gavėjas Valdas, tiesiog numojo ranka. Kai tuo tarpu aštuntą dešimtį skaičiuojančios, ne tik niekada nešiukšlinančios, bet ir savo sodybose pavyzdingai besitvarkančios senutės mosikavo grėbliais, rinko nenaudėlių pakelės gyvatvorėse išmėtytas šiukšles. Teisybės dėlei reikia paminėti, kad vienas iš pasėdėti gamtoje mėgėjų Algis nuoširdžiai darbavosi tvarkant mokyklos parkelį. Čia dirbo ir kasmetinių talkų nuolatinis dalyvis Aleksas su žmona. Be to jie tėvas ir sūnus Modestas niekieno neraginami jau nuo pernai metų tvarko ties Liepų gatvele Šešuvies pakrantės dalį. Sutvarkė maudymvietę, įrengė poilsio kampelį. Svarbiausia, kad čia jau niekas, nusimaudę ar pasėdėję ant įrengtų suoliukų, nebedrįsta šiukšlinti. Puikus pavyzdys, kurį derėtų sekti kitiems upelių pakrančių gyventojams. Jei būtų panašiai sutvarkyta Šešuvies upės pakrantė ties bendruomenės kultūros namais, tai būtų sektinas pavyzdys kitiems. Po talkos praėjus mažyčiu žvejų takeliu Šešuvies upės pakrante tikrai malonu pasigėrėti atbundančia gamta. Jei dar būtų padaryti liepteliai per porą mažų Šešuvies intakėlių, čia būtų puikus pasivaikščiojimo takas širdininkams. Panašius pasivaikščiojimo takelius sanatorijose rekomenduoja gydytojai. Jei čia vakarais išeitų pasivaikščioti kaimelio gyventojai besiguodžiantys sveikata, nebeliktų mėgėjų pasėdėti gamtoje, paliekančių ne tik šiukšles, bet ir stiklo šukes. Tokį vaizdą galima pamatyti pačiame kaimelio gale labai vaizdingoje vietoje, matyt ,,mėgėjų‘‘ įrengtoje poilsiavietėje. Yra didelė tikimybė, kad atšilus orams bus aptvarkyta ir ši poilsiavietė tik ar stiklo duženos ir šiukšlės neatsidurs upelyje? Tragiška padėtis ir kitoje gyvenvietės pusėje pušyne už buvusių mechaninių dirbtuvių, kur dauguma einame grybauti. Čia tikriausia ne tik mūsų kaimelio nenaudėlių atvežtos šiukšlės. Lietuvos miškus prie gyvenviečių ir pakelėse apdergėme dabar, paskelbę Nepriklausomybę, uždarę vietinius sąvartynus, tik už didelį mokestį priimdami šiukšles ir tai ne visas, atvežtas į didžiuosius sąvartynus. Taip – sąvartynus, kitaip jų nepavadintum, nes tvarka ten tik kontoroje kompiuterizuota. Pačiame sąvartyne visa tvarka ta pati, jokio šiukšlių rūšiavimo. Tai kur dėti savam miškelyje rastas atvežtas šiukšles? Nuvežus į atliekų surinkimo punktą teks brangiai susimokėti. Padangas, stiklą, kineskopus nebepriims niekur. Mėginau. Priversti ,,žvejus‘‘ ar ,,pasėdėti gamtoje mėgėjus‘‘ dalyvauti talkose, bent susirinkti savo paliktas šiukšles, bendruomenės neturi jokių svertų.
Aiškiai trūksta deramų įstatymų. Tame tarpe ir privalomo dalyvavimo talkose, nes kas šiukšlina - talkose nedalyvauja. Ir jokios visuomeninės akcijos ,,Darom‘‘ mūsų miškų ir pakelių nuo šiukšlintojų neišgelbės. Kiekvienais metais darysim tą patį.
Jonas Dikšaitis
