Paskutiniu laikotarpiu visi skubame, lekiame ir neturime laiko pakelti akis į dangų – pasvajoti, paskraidyti su skrendančiais paukščiais, nepastebime pirmojo pavasario žiedo, neturime laiko paguosti liūdinčio žmogaus... Tačiau viskam yra metas ir tinkamas laikas... O pabendrauti, susitikti su kaimynais, senai matytais draugais nereikia ieškoti ypatingų švenčių. Reikia tik idėjų, begalinio noro ir kiekviena diena ar net akimirka gali tapti prasminga ir miela švente.
Tad Pilaitės bendruomenės nariams kilo nuostabi mintis – surengti šventę, kurios metu bent trumpą valandėlę galėtumėme atitrūkti nuo kasdieninių darbų, pabūti kartu ir ramiai pasimėgauti bendravimu gamtos prieglobstyje.
Kadangi idėja buvo netradicinė, tai ir šventė surengta kitokioje aplinkoje nei visada įprasta – tai A. ir V. Stirbių sodyba. Šios sodybos šeimininkei kilo mintis pasikviesti į svečius visus: bendruomenės narius, kaimynus ir toliau gyvenančius – visus, kurie nori kurti gražesnį ir šiltesnį rytojų ne tik puoselėjant aplinkos grožį, bet ir tobulinant savo vidinį pasaulį. Pats tinkamiausias metas tai daryti – pavasaris.
Pavasaris visad džiugina savo pirmaisiais spalvotais žiedais ir kvepiančia žaluma. O pačios gražiausios šio meto gėlės – tulpės. Ir jei manote, kad žydinčių tulpių eilėmis ir jų žiedų margumu gali pasigirti tik Olandijos gėlininkai, – klystate. Tulpių žiedų gausybė sukvietė Pilaitės bendruomenę į A. ir V. Stirbių namus. Vieną gegužės mėnesio pavakarę čia vyko ,,Tulpių šventė“. O pagrindinis šio susibūrimo tikslas – bendruomeniškumo skatinimas - buvo pasiektas, nes tądien visus atėjusius suvienijo meilė gėlėms, grožiui ir viltis, jog kartu mes galim daugiau.
Tai nebuvo paprastas pasisėdėjimas ir paplepėjimas. Susirinkusius svečius nustebino ant sodybos laiptų pasirodžiusios šventinėmis suknelėmis ir skrybėlėmis pasipuošusios damos (J. ir B. Butkutės, G. Rimidienė ir E. Stirbytė). Vakaro artistų grupė skaitė nuostabias eiles apie žmogų ir gėles, juokavo, dainavo, šypsojosi ir buvo vakaro ,,Rožės“. O Tulpių karaliaus leidimu visos keturios ,, tulpių damos“ - ,,rožės“ sodybos šeimininkę įšventino į Tulpių Karalienes ir dovanojo L. Van Bethoveno pjesę ,,Elizai“, kurią atliko J. Skerniškytė.
Vakarui įpusėjus gražiosios šventės damos ,,Rožės“ surengė aukcioną ir siūlė pirkti ,,katę maiše“. Į pintą krepšį sudėti įvairūs daiktai, smulkmenos buvo šmaikščiai pristatinėjami ir siūlomi įsigyti tam, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Šis žaidimas ne tik sukėlė daug juoko, leido kiekvienam įsigyti mažą šios šventės priminimą, bet ir bendruomenės poreikiams buvo surinkta 119 Lt.
O pabaigoje nuskambėję vakaro vedėjų žodžiai priminė, jog turime niekada nepamiršti, jog ,,žmogui, kaip ir tulpei, reikia saulės. Žmogui, kaip ir tulpei, reikia šilumos”. Laikas nelaukia – turime išmokti kurti gersenį rytojų. Išaušusi diena prasidėjo kasdieniais darbais, rūpečiais, tačiau Pilaitės bendruomenės nariai žinojo, jog jie dar būtinai susitiks ir vienas kitą pamalonins, paskatins naujomis idėjomis, šventėmis, kurios suteikia jėgų ir žada graženį rytojų.
Ernesta Stirbytė
