Praėjusį penktadienį Norkaičiuose, bendruomenės kiemelyje, iki vėlumos netilo linksmas šurmulys - taip smagiai vyko Kaimo tinklo projektas „Mes augam ir stiprėjam jau 5 metus“. Sudėtinė jo dalis – konferencija „Tautinio kulinarinio paveldo tradicijų puoselėjimas ir patirties išsaugojimas bei perdavimas jaunajai kartai“.
Konferenciją vedusi lektorė akcentavo, kad tautinio paveldo produktai yra svarbi šalies etninės kultūros dalis. Didžiuotis tikrai yra kuo: Lietuvos keramika, kryždirbystė, tekstilė, kalvystė, juvelyrika pripažintos pasaulio nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Lietuva garsėja ir senomis namų apyvokos daiktų gamybos, tradicinių nacionalinių rūbų siuvimo ir kitų rankų darbo tautinio paveldo produktų kūrimo tradicijomis.
Eurointegracijos ir globalizacijos procesai, kitų šalių kultūros poveikis kelia nacionalinio tapatumo bei tautinio – kultūrinio paveldo išsaugojimo būtinumą. Įprastinės žemės ūkio veiklos mažėjimas, tradiciniai amatai kaip neatskiriama ne tik ekonominio, bet ir socialinio kaimo gyvenimo dalis tampa viena iš patraukliausių alternatyvių ekonominių veiklų kaime. Konferencijos dalyviams buvo aiškinama, kokiu būdu tinkamas tradicinių kaimo amatų panaudojimas gali tapti ir konkurenciniu pranašumu bendrojoje rinkoje.
Bendruomenę su švente sveikino kaimyninės „Pilaitės", „Mažonų ryto", „Gramančios" bendruomenės, taip pat ir bičiuliškos Aukštupių „Aukštadabrupio" bendruomenės atstovai, miesto meras Pranas Petrošius, ištvermės linkėjo seniūnas Jonas Samoška ir Tauragės VVG pirmininkė Nijolė Tirevičienė. Į sceną energingai įšokę jaunieji Pilaitės „piratai“ visus susirinkusiuosius privertė pasimankštinti.
Kaip ir pridera tokiam renginiui, žiūrovų laukė siurprizas – scenoje pasirodė ir Tauragės krašto Ugnies choras su savo generolu Liudu Mikalausku priešakyje. Choro ugnelė uždegė visus žiūrovus - jie buvo maloniai išprovokuoti patys trumpam tapti choristais ir prisiminti dainų žodžius.
Liudo taip pat laukė staigmena, kai po koncerto „ugningieji“ staiga šelmiškai uždainavo „Karti karti...“. Tokiu būdu jie į sceną pakvietė žaviąją Liudo žmoną Sigitą ir juos abu pasveikino su šeimos sukūrimu.
Renginį vedė pagramantiškė Birutė Normantienė, neieškanti šmaikštaus žodžio kišenėje. - Tai mūsų pagrindinė patarėja, niekada neatsisakanti padėti. Net jos pavardės pirmas skiemuo toks pat, kaip ir mūsų kaimo pavadinimo – su šypsena komentuoja šio projekto autorė, „Galmenos“ bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Jolanta Geštautienė.
- Po pernai sėkmingai surengtos šventės norėjosi panašaus renginio, tik dar įspūdingesnio ir įsimintinesnio. Siekėme išjudinti kaimo žmones, kad kaimynui reikėtų kaimyno, kiekvienam įžiebti sveikos konkurencijos ugnelę, todėl surengėme gatvių patiekalų varžytuves, - pasakoja Jolanta. - Užduotis teko nelengva – reikėjo sugalvoti patiekalą „iš močiutės skrynios“. Juk taip dažnai valgydami picas, lavašus ar panašų maistą pamirštame puikius senovinius patiekalus. Dažniausiai žmonės sunkiai jungiasi tokiai veiklai, todėl labai smagu matyti tuos entuziastus, kurie ryžosi ir pagamino tradicinius lietuvių valgius, juos pristatė ir išmoningai vaišino svečius.
Ragautojams taip pat buvo kuo džiaugtis: Norkaičių gaspadinės vaišino kastiniu su karštomis bulvėmis, žirniene su spirgučiais, namine duona, varškės sūriu su obuoliene, skilandžiu ir raugintais agurkėliais, tradiciškai kepta višta, kugeliu, girdė namine gira, gaivinančiu žolelių vandeniu ir citrinų trauktine. Vyrai virė šviežių daržovių troškinį su mėsa.
Bendruomenės pirmininkė Raimonda Žvynakienė ir seniūnaitė Birutė Globienė padėkojo gražiausiai tvarkomų sodybų šeimininkams ir visiems, kurie savo pagalba ir idėjomis prisidėjo prie šventės organizavimo.
Grojant gyvai muzikai susirinkusieji buvo pakviesti į gegužinę. Vėliau ne vienas pasvarstė - kažin, ar šiemet dar spės žolė suželti po tokio energingo šokėjų trepsėjimo?
Kas labiausiai stebino? Ogi tai, kad šventėje vienodai gerai jautėsi ir pagyvenę, ir jauni, kurių susirinko tikrai daug. Reiškia, buvo rastas tinkamas balansas tarp kartų. Matyt bendruomenės lyderių energija yra užkrečianti visus.
Vietos veiklos grupės svetainėje „Galmenos“ bendruomenės puslapyje rašoma, kad bendruomenės vertybės - bendravimas ir bendradarbiavimas, tikslo siekimas, tolerancija, bendruomeniškumas, atvirumas, tautiškumas, pilietiškumas, demokratiškumas, noras tobulėti, nesavanaudiškumas, aktyvumas, sąžiningumas. Išties nesumeluota – renginys visa tai ir atskleidė.
- Ant „Galmenos“ bendruomenės nariams dovanojamų raktų pakabukų kitos pusės buvo parašytas sakinys „Esu reikalingas savo bendruomenei“. Po šventės, kai reikėjo viską sutvarkyti, atėjo moteris, kuri perskaitė tuos žodžius ir neliko abejinga. Atėjo kartu su vyru, nes suprato, kad tie žodžiai skirti ir jiems, kad jie taip pat gali padėti. Mano širdis džiaugėsi, - pasakoja Jolanta, sklidina dėkingumo visiems, prisidėjusiems prie šventės.
- Man labai svarbu, kad žmonės taptų artimesni, kad kaimo gyventojai norėtų būti kartu, kad kaimynas pastebėtų už tvoros pražydusios gėlės žiedelį, o ne nauja automobilį, kad moterys, iškepusios paprastą obuolių pyragą, norėtų juo pavaišinti kaimynus ir draugus, kad visi išsaugotumėm meilę savo kaimui, kad perduotumėm visą šią patirtį jauniems.
Labai tikiuosi, kad pavyks išauginti šį renginį iki tradicinės kaimo vasaros šventės, - taip lyriškai ir su užsidegimu kalbėjo šio gražaus projekto autorė Jolanta Geštautienė.
Daiva GENIENĖ
daiva.geniene@gmail.com
