Vasario 21-mą dieną Kunigiškių kaimelyje visą dieną žvarbaus vėjo blaškomos plaikstėsi baltosios snaigės. Net paukšteliai grūdų pripiltose lesyklėlėse ilgai neužsibuvo. Šiemet neįprastai vėlai prasidėjusi žiema nė nemanė trauktis. Kaimelio gatvelės neįprastai tuščios. Iš jaukių namų niekam nesinorėjo nė nosies iškišti. Tik apie vidurdienį pasirodė nepažystami triukšmingi keliauninkai. Jie atrodė tikrai nesimpatiškai: augalota čigonė, kažkoks suvargęs senelis su lazda, storulis su iš terbos kyšančia lašinių paltimi.
Nuo jų kiek atsilikus baltaveidė persona per petį persimetus dalgį, raguotas raudonplaukis jaunikaitis, o tarp jų asmenybė su raudonu kryžiumi ant kaktos. Tikras razbaininkų būrys. Negana to jie pro kiekvienus atvirus vartus užsukdavo į kiemus, beldėsi į duris. Su nepasitikėjimu ir nuostaba šeimininkai atvėrę duris, iš išgąsčio ar smalsumo, pamatę sužvarbusius neprašytus svečius, vis tik kviesdavo vidun. Grėsmingiausias iš jų dalgį palikdavo lauke, storulis visiems siūlydavo paragauti lašinių, daktarėlė su kryžiumi ant kaktos negaluojantiems matuodavo spaudimus, čigonėlė išburdavo laimingų dienų, o visi drauge pažadėdavo išvaryti žiemą iš šeimininkų kiemo. Už tokį geranoriškumą kiek apšilusius, jaukiose pensininkų trobelėse ar erdviuose ūkininkų svečių kambariuose, šeimininkai juos pavaišinę išlydėdavo dėkodami – pats mačiau. Vieniši pensininkai buvo patenkinti maloniu pabendravimu, daktarėlės paslaugomis ir patarimais. Kitos šeimininkės džiaugėsi čigonėlės išburta laime ir dainomis, o šeimininkai dėkavojo už linkėjimus šiais metais sulaukti gero derliaus bei iš kiekvieno kiemo vejama žiema, šypsojosi pavėžėjami svečių rogutėmis. Taip draugiškai bekeliaujant viskas būtų buvę labai gražu jei vakarop mūsų storulis-Lašininis nebūtų mirtinai susipykęs su seneliu-Kanapiniu. Bet sako, kad taip jau turėję nutikti... tokios iš amžių glūdumos atkeliavusios tradicijos ir nevalia jų pamiršti. Tuo labiau, kad tradiciniai burtai padėjo - ryto metą žiema iš Kunigiškių pasitraukė.
Nekviesti svečiai, užgavienių personažai, Gražina, Birutė, Danutė, Daiva ir dvi Linos taip pat dėkoja visiems kaimelio gyventojams geranoriškai priėmusiems ir ypač svetingai juos išlydėjusiems Jurkšaičiams, Jonušaičiams, Bertuliams, Vaišnorams, Šmittams, Lukoševičiams ir linki visiems ankstyvo pavasario ir ramaus Gavėnios meto.
Nors nekviestų svečių niekas ir neturėtų laukti, vis tik atsiprašome tų ko nespėta, nepajėgta aplankyti ir tų kurie nepateko į galeriją.
Su foto aparatu užgavėnių svečius lydėjo Jonas Dikšaitis
