Kanapinis valgyt nori, lašininis - storas stovi.
Morė saulės pasiilgo, jei žiema tikrai praiilgo...
Bijo būti padegta, baigsis greitai jau žiema.
Visas kiemas blynais kvepia, nors pavasaris dar slepias.
Užgavėnės tai žiemos pabaigos šventė, artėjančio pavasario pranašas. Tai didelė džiaugsmo, juoko, linksmumo, įvairiais papročiais, burtais apipinta diena. Šiemet ji sutapo su Lietuvos nepriklausomybės diena. Vis dėl to per Užgavėnes reikia išvaryti žiemą, nors ji dar šiemet nežada trauktis.
Jau tampa tradicija kas met prie Pagramančio kultūros namų sudeginti Morę ir išvaryti žiemą. Taip ir šiemet kas su kaukėmis, kas bejų rinkosi į Užgavėnių šventę, kurių laukė gražuolė Morė, it kviesdama nepraeiti pro šalį. Susirinkus būreliui persirengėlių prasidėjo linksmybės. Pasklido kepamų blynų kvapas, čia visi vaišinosi karštais blynais, skanavo Užgavėnių košės. Trepsint velniams, raganoms, lašininiui, giltinei su dalgiu atvyko būrelis persirengėlių iš svetur, kurie į šventę įnešė vėjo ir įvyko kanapinio kova su lašininiu. Atvykėlis kanapinis buvo stipresnis ir nugalėjo lašininį. Vyko blynų valgymo varžybos, žaidimai, linksmybės. Pagal senovines tradicijas Morę sudeginamome ant laužo kartu su visomis žiemos negandomis, sunaikindami visą blogį ir tikėdamiesi gražaus pavasario, gerų metų.
