KUNIGIŠKIUOSE „VAKARUŠKOS“... DIENĄ
2012 m. birželio 14 d.

Senojoje Lietuvoje siuvėjas, kalvis, puodžius, meistras-statybininkas buvo tikrieji amatininkai. Daug kitų darbų nereikalaujančių ypatingo sugebėjimo  buvo daugumos kaimo šeimų kasdienybė. Dar ir pokaryje daugelis mename mūsų kaimų gryčiuose tauškėjo audimo staklės, dūzgė verpimo rateliai, moterys mezgė virbalais, o vyrų rankose vakarais sukosi virvių  vindeliai... Tekdavo tų darbų ir vaikams, bet amatų šventės organizatorei Gražinai Preikšaitienei nepavyko jų prikalbinti, ištraukti iš palėpių dar užmestus ratelius ir vindelius bei parodyti kaip tas buvo daroma šio laikmečio jaunimui.

Bet aš apie tai kas pavyko. Vakaruška vyko dieną už tat  mūsų kultūros vedėjai Gražinai pavyko pasikviesti daug šaunių svečių:  ansamblį „Jurupė“, Žygaičių kaimo kapelą „Ringė“, Lauksargių  bendruomenės šokėjas, Tauragės liaudies teatrą. O Tauragės Kultūros centro metodininkės Iridijos Mockienės rankose ir mintyse videokamera „kūrė“ filmuką apie Birželio 8 dieną Kunigiškių kultūros namų kiemelyje vykusį renginį- reikia tikėtis ne tik archyvui. Čia buvo pastatyti simboliniai amatininkų nameliai, kuriuose tuoj po pietų meto įsikūrė nagingi, darbščių rankų Kunigiškių bendruomenės žmonės su savo darbais darbeliais. Šventę atidarė Ramunės Kinderienės vadovaujamas Gaurės mergaičių kanklininkių ansamblis „Ramunėlė“, skambėjo „Jūrupės“ dainos. O gaspadoriumi ir gaspadine pasivadinę mūsų žemietis, teatro artistas Pranas Dirginčius su „Jūrupės“ vadove Lijana Kiltinavyčiene nuotaikingai kalbino mūsų amatininkus savo buveinėse.
Moterų dėmesį labiausiai traukė apžiūrėti Lenos Žagelienės mezginius. Turtinga kolekcija pirmą kartą rodoma viešumoje. Mergaitės net pademonstravo žiūrovams keletą suknelių.
Zigmas Krasauskas atkreipė visų dėmesį į savo medžio dirbinius, kai buvo pranešta, kad naujoji  kultūros namų iškaba jo rankų darbas. Jo  drožtuose ąžuolo kėdėse panoro pasėdėti ne tik vakaro gaspadinė Lijana, bet ir jauniausias amatų šventės dalyvis iki to tai šen tai ten bėgiojąs Gustas.
Dažnoje lietuvių sodyboje nuo seno buvo bitininkaujama. Dabar gyvenvietėje šituo amatu užsiimti sudėtingiau, nes kaimynams bitelių kaimynystė sudaro nepatogumų... Erdvioje Savickių sodyboje kaimelio centre tik keletas bičių šeimų. O bitininkę Stefą Savickienę amatų kieme kažkodėl imitavo nebylus kaukėtas ,,bitininkas“ ir reklamavo medų bei įmantrias vaško žvakes.
Ant Vytauto Valantiejaus stalelio puikavos išdidžių paukščių kolekcija. Net trys moterys Dana Stonienė, Kristina Norkienė, Stefa Bartkienė pristatė savo šiuolaikinio meno darbelius iš karoliukų.
Na Šiaulių pedagoginio universiteto diplomantę Onutę Lebrikaitę nepavadinsi amatininke. Jos namelis ir stalas užimti paveikslais ne tik tapytais, bet ir siuvinėtais. Piešinėliuose jaučiama nostalgija žirgui. Dar nesenai kaimas buvo neįsivaizduojamas be arklio. Dabar Kunigiškių apylinkėse tik vienas kaip muziejinė retenybė. Gal dėl to jaunoji menininkė žirgą su meile skuba užfiksuoti savo paveiksluose. Tai ir gana plataus profilio tautodailininkė be paveikslų ir portretų tapybos užsiima įvairiais rankdarbiais, siuvinėja, neria vašeliu, gamina seges, veria biserį, dirba  su skaitmeniniais paveikslais... Be to jai lengvai paklūsta poetinis žodis. Tai patvirtina tą patį amatų ir teatro vakarą sukurtas eilėraštis „Kunigiškiai“. Manau tai kūrinėlis vertas tapti Kunigiškių himnu, nes senasis jau nebeatitinka realybės. Tiesa Onutės kūrinėlyje pasigedau minties apie mokyklą, jos ąžuolų parkelį. Poetei tai skaudi tema... nebeliko galimybės sugrįžti ne tik į Mokyklą bet ir prie jos, nes mokykla užkaltais išdaužytais langais... Todėl apie mokyklą poetė linkus nutylėti. Tauragės himną kūrė ne tauragiškiai, o mes turime savą autorių, bereikia atrasti savą muzikantą melodijai sukurti. Žinoma pirma reikia literatų įvertinimo ir bendruomenės pritarimo. Tikiuosiu jie atsilieps.
Skausmo ir piktžaizdžių temą palietė ir S. Juščiuvienės spektaklis „Skaudėjimai“. Paprastai Dirginčiaus teatro artistai mums rodę komedijas ši kart privertė susimąstyti, kad ne viskas iš tikrųjų taip gražu kaip šį vakarą.
„Vakaruškos“ baigėsi padėkomis ir svečių apdovanojimais mūsų tautodailininkės Romos Lekutienės iš vytelių pintais didžiuliais krepšiais. O garbus svečias Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis apdovanotas, čia pat žiūrovams stebint užbaigta pinti, vytelių skrybėle.

Jonas Dikšaitis

 

Kunigiškiai

Kunigiškiai- kaimelis mažytis,
Tarp lietuviškų klonių plačių.
Ir širdis ima trankiai daužytis,
Kai ošimą čia miško girdžiu...
 
Skardupys savo vingį vingiuoja,
Šešuvis jį sutinka krante.
Sena liepa šakom mums pamoja,
Ji juk stovi kaimelio centre...
 
Žalias laukas ir vieškelis pilkas,
Senas kryžius nublukęs, tylus.
Dienos lekia ir trumpos ir ilgos,
Čia gimtinė, jaučiuos čia saugus.

Priedainis:
Tu pasaulis mano brangus,
Man krūtinėj įaugęs tvirtai.
Tu skambi lyg lopšinė mamos,
Čia saulėtekių buvo šimtai.

Ona Lebrikaitė 2012-06-08

 

Galerija