Savaitgalio popietę Lomių kaimo bendruomenės aktyvas surengė šventę, skirtą kaimo bibliotekininkei Elenai Liutvinienei, kaimo bibliotekai bei žmonėms atidavusiai gražiausius savo gyvenimo metus.
Ant šventiškai padabintos kėdės matomiausioje vietoje buvo pasodinta bibliotekininkė, šalia ruseno keturiasdešimt penkios žvakutės, simbolizavusios Lomių kraštui atiduotus darbo metus. Tramdydama jaudulį ji klausėsi padėkos žodžių, jai skirtų dainų ir linkėjimų. Pasak popietės vedėjos, „prisiminimų laivas plukdė“ šventės dalyvius „aną jaunystės krantą, kur saulė skaisčiau švietė, kur šviesios svajonės ir graži ateitis stovėjo prieš akis“...
1967 metais jaunutė Elena , tik baigusi Čekiškės vidurinę mokyklą, atvyko į Lomius ir čia pasiliko visam lgyvenimui. Pirmuosius dvejus metus dirbo mokykloje, vėliau perėjo į biblioteką ir čia tarp knygų praleido 43 – jus metus. Dirbdama neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus kultūros mokyklą. Lomiuose sukūrė šeimą, užaugino tris dukteris.
Ir pati bibliotekininkė dalijosi savo darbo metų džiaugsmais ir rūpesčiais. Dirbdama net septynis kartus perkraustė bibliotekos fondą iš vienos vietos į kitą. Ne kartą pačiai teko ir patalpas susiremontuoti. Kantriai Elena ant savo tvirtų moteriškų pečių nešė darbo ir namų naštą.
Prisiminimais apie bendrus darbo metus dalijosi kaimo kultūrinės veiklos organizatorė Nijolė Norvaišienė. Ji prisiminė bibliotekininkės darbštumą ir nuoširdumą. Visuomet, jei tik galėjo, padėjo surengti popietes, talkino rengiant koncertus, kalėdines ar velykines popietes. Atsisveikinimo su darbu proga moterų ansamblio „Agluona“ dalyvės skyrė bibliotekininkei dainą.
Ilgametė Lomių kaimo medicinos darbuotoja Julija Šveikauskienė prisiminė bibliotekininkės Elenos atkaklumą ir rūpestį tvarkant aplinką, nuoširdų darbą su vaikais bibliotekoje.
Jaunosios skaitytojos – Lomių pagrindinės mokyklos mokinių grupelė dėkojo bibliotekininkei už gerumą, pagarbą vaikams. Jos tarė, kad niekada nematė bibliotekos šeimininkės suirzusios, piktos dėl vaikų elgesio, nors kartais šie ir padarydavo nemalonumų. Atsidėkodamos mergaitės įteikė bibliotekininkei gėlių ir jai skyrė ir kanklėmis atliko lietuvių liaudies dainą.
Daug gražių padėkos žodžių skambėjo darbo veiklą užbaigusiai Elenai Liutvinienei. Visi kalbėjusieji linkėjo jai sveikatos ir nuo šiol nuo šiol gyventi sau, prisiminti mėgstamus pomėgius, kuo daugiau bendrauti su vaikaičiais. O jų Elena turi net keturis!
Kaimo bendruomenės aktyvas dėkojo už neabejingumą, rūpestį kaimo reikalais. Ji visuomet pirmoji ėjo ten, kur žmogų aplankė liūdesys, kur buvo reikalinga greitoji pagalba. Ji – nepamainoma kaimynė, pasiruošusi ištiesti pagalbos ranką. Ji su knygomis lankė kaimo neįgaliuosius, senelius. Steigiant kaimo muziejų, Elena talkininkavo, padovanojo daug vertingų eksponatų. Todėl popietėje žmonės ėjo su gėlių puokštelėmis, už tai tarė paprastus ir nuoširdžius padėkos žodžius
Kad Elena Liutvinienė aktyvi ir nenuilstanti kaimo moteris, rodo ir tai, kad šį rudenį ji dalyvavo ir gynė bendruomenės garbę rajono močiučių varžytuvėse, pelnė fotogeniškiausios močiutės nominaciją.
Mažonų seniūnijos seniūno pavaduotoja Rita Misiūnienė, dalyvavusi popietėje, įteikė Elenai rajono savivaldybės mero Prano Petrošiaus padėką, seniūnijos kolektyvo sveikinimą ir bei gausias dovanas. Rajono socialdemokratų partijos vardu sveikino ir padėką įteikė vietos pagrindinės mokyklos mokytoja Liuba Verpečinskienė. Už nuoširdų mokyklos ir kaimo bibliotekos benradarbiavimą dėkojo mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringa Orentienė ir Edita Lelienė. Sveikino bendruomenės aktyvas, seniūnaitis, kaimynai.
Nuoširdaus dėmesio sulaukė ir naujoji bibliotekininkė Laimutė Dirginčienė. Jai šventės rengėjai padarė staigmeną - surengė mažytę atestacują, kurią ji, sėkmingai išlaikiusi, buvo apdovanota gėlėmis, suvenyrais ir priimta į kaimo bendruomenės šeimą.
Prieš nuskambant Ilgiausių metų Elenai Liutvinienei, bendruomenės aktyvas įpareigojo: „Kaimo bendruomenė, miela Elena, Tavęs nepaleidžia! Kas kruopščiau už Tave prižiūrės kraštietės B. Baltrušaitytės atminimui pastatytą stogastulpį?!. Tavo rankų dėka ir baigiantis rugsėjui tebežydi gėlės!“...
Tardama padėkos žodį, bibliotekininkė Elena patikino: jei tik leis sveikata, ji dalyvaus bendruomenės veikloje ir stengsis būti naudinga žmonėms!..
Elena Bazinienė
