Šiemet kažkoks keistas Kalėdų senelis; mačiau pas kaimyną Ramūną jis ne kad prie papuoštų eglučių vaikų lauktų, bet kažkur tai siena ant stogo bandė užlipti. O gruodžio 22 dienos popietę eidamas į Kunigiškių kultūros namus pastebėjau jį Gražinos sode, į obelį įsikoręs kažkur dairėsi, matyt vaikų ieškojo...
Tuo tarpu visi kaimo vaikai maži ir didesni kultūros namų salėje šurmuliavo, su juodu dideliu bet draugišku katinu žaidė. Ne tik žaidė bet ir šoko, deklamavo, kartojo ką buvo išmokę, mat Kalėdų senelio atvykstant laukė. Vaikai svajojo kokių dovanų iš Senelio norėtų gauti. Vienas net žinojo, kad jam padovanos broliuką, o kita mergaitė norėjo sesutės... Vaikai kartu su katinu svarstė kaip ir pro kur tas senelis pas juos atvyks. Jie žinojo, kad jis tikriausia atvyks rogėmis iš šiaurės Laplandijos ir gali net pro kaminą įlysti. Tai va supratau, kodėl jis pas kaimyną ant stogo lipo. Pagaliau vaikai katino paraginti pradėjo garsiai šaukti: „-Se-ne-li! Seneli! Seneli!“. Pro langus dairėsi. Jų mielas katinas išbėgo laukan Senelio ieškoti ir pamatė jį su džipu atvažiuojant... Tai ūkininkas Petras, pamatęs jį po kaimelį klaidžiojant, ir atvežė čia iš kur vaikai jo šaukėsi. Keistas Senelis ne su rogėmis ir ne pro kaminą?.. Bet tai dabar jau visai buvo nesvarbu... svarbiausia, kad dovanų maišą atsivežė. Neskubėjo jis maišo atrišti, pirmiausia pakvietė visus vaikus ir mamytes bei tėvelius pažaisti. Dovanų Senelis niekam nedalijo veltui. Vaikai atsakinėjo į Senelio klausimus, rodė ką išmokę. Tėveliai džiaugėsi savo jaunimėliu ir smagia švente. Keistas ir šaunus tas Kalėdų Senelis, kad sugeba šitiek jaunų šeimų stebuklingu būdu nekviesdamas sukviesti į šventę prie Kalėdinės eglutes ir dar šaltą žiemos dieną. Nė su jokiais kvietimais nesuprašysi šitiek jaunų šeimų į jokią šventę net vasaros metu.
Paparacas J. D. Foto Sandros Antanavyčienės
