Lomių pagrindinė mokykla kartu su kaimo bendruomene antrus metus iš eilės įgyvendina sveikatingumo projektą „Sveikas žmogus, sveika šeima, sveika visuomenė – 2“ Numatyta daug veiklos, kurios užteks net iki 2013 metų pabaigos. Prasidėjusi vasara mums leidžia pasinerti į projektię veiklą.

Suplanuotas maršrutas pirmiausia mus veda į močiutės Martos Šilerienės (g. 1932) namus. Senutė sunkiai vaikščioja, tačiau gyvos ir šiltos akys išduoda – ji džiaugiasi sulaukusi tokio būrio svečių – jaučiasi reikalinga ir svarbi.
Augusi daugiavaikėje šeimoje, senolė Marta patyrė daug vargo. Vaikystėje nuolat stigo duonos, siautė ligos. Net du kartus sirgo šiltine, tačiau Dievulis jau buvęs gailestingas.
Marta Šilerienė atsakingai renka žodžius ir sako, kad ilgo amžiaus priežastys įvairios  – ne vien maistas svarbus, bet ir dvasinė ramybė, santaika su pačiu savimi, gera nuotaika. Blogos mintys kelia susierzinimą, pyktį ir į žmogaus vidų veriasi durys ligoms...
Pokalbis pakrypsta apie gamtos teikiamą sveikatą.Senutės sodyboje pilna žolynų, ypač daug mėtų, kurios ir arbatai, ir varškei paskaninti tinka. Po langais žaliuoja ramunėlių plotelis. Jomis senolė  ir sunegalavusį skrandį skalauja, ir plaukų stiprinimui nuovirą naudoja.
Valanda laiko prabėgo labai greitai. Kalbėjomės apie maistą bei jo ruošimą ir apie sunkią vaikystę.
Išlydėdama senolė prakalbo apie vandens svarbą - savo šulinio vandenį – sveikatos šaltinį. Panorome visi jo paragauti. Prisiminimui padovanotu puoduku senutė Marta iš kibiro sėmė kiekvienam po puodelį ledinio vandens, kuris karštą dieną gerai atgaivino. Vienbalsiai nutarėme: vanduo skaidrus, švarus, visai ne toks, koks mūsų namuose bėga iš čiaupo... Pagalvojome – teisi Žygaičių kaimo bendruomenė, aktyviai pasipriešinusi prieš skalūnų dujų gavybą mūsų krašte. Paieškos pirmiausia užterš gėlo vandens gelmes. Vanduo – didžiulis mūsų turtas!
Senolė dėkojo atvykėliams už aplankymą sakydama, kad mūsų vizitas jai paįvairinęs vientavę.
Birželio saulutė tokia aiški ir šilta, kad žvelgdami į tolį turime pridengti ranka akis. Nepajutome, kaip priartėjome prie kitos Lomių ilgaamžės Stefanijos Žiurkienės (g. 1931) kiemo vartų. Pirmomis susitikimo minutėmis senolė išsako savo ilgo gyvenimo priežastį – darbą. Darbas jai  – pats didžiausias visų ligų, blogos nuotaikos gydytojas!
Dairomės po gražiai sutvarkytą kiemą, kuriame kruopščiai nupjauta žolė, žydi vešlūs bijūnų kerai. Susėdame kieme prie stalo, ant kurio svetingoji šeimininkė iš anksto paruošusi lėkštę su saldumynais, laukė mūsų...
Kalba sukasi apie viską – gėles, ligas, vaikus, valgius... Senolė jaunystėje buvusi gera šeimininkė, vestuvių pokyliams ruošusi valgius .
Sukame kalbą apie sveikatą ir tuoj sulaukiame netikėto atsakymo: „Kai man linksma, visos ligos traukiasi į pašalį. Sunegalavusi neskubu ieškoti tablečių, nes jos tik skrandžiui kenkia“. Senolė Stefanija pripažįsta gamots dovaną – vaistažoles. Toli žolynų rinkti neina, jų randa sodo pakraštyje, daržo lysvėje, paupyje, pamiškės pievutėje .
Viena svarbiausių senolės sveikos gyvensenos taisyklių – saikas. Geriau valgyti dažniau. Sako valganti dabar jau neriebiai, bet tuoj priduria, kad be „smolčiaus“ negalinti leisti savo senatvės dienų. Visiems jauniesiems svečiaims įdomu, kas per daiktas tas  „smolčius“, su kuo ir kaip jis valgomas. Močiutė Stefanija vikriai pradingsta už virtuvės durų ir tuoj išeina nešina indeliu su vaikystėje pamėgtu skanėstu. Visi atvykėliai atidžiai žvelgia, uosto Stefanijos „smolčių“ . Indas keliauja per rankas, pauostomas, atidžiai apžiūrimas. Paaiškėja - tai dėžutėje supilti suspirginti sušalę kiaulienos lašinukai! Tuoj ant kiemo stalo atsiranda duonos kepalas. Visi tepame „smolčių“ ant duonos ir gardžiai valgome, lyg iš badų krašto sugrįžę...
Gana svarbi Stefanijos Žiurkienės sveikos gyvensenos taisyklė – niekada prieš miegą nevalgyti. Ji vakarieniaujanti visuomet tuo pačiu laiku, iki vakarinio poilsio likus maždaug šešioms valandoms.
Norime atsisveikinti, tačiau senolė, nedažnai sulaukianti tokio gausaus būrio svečių, nenori atsisveikinti ir kviečia apžiūrėti sodybos, kurią gražiai tvarko sūnus Remigijus. Einame kruopščiai nupjautu žolynu prie upelio. Čiulba paukščiai, oras kvepia vaistažolėmis . Matytdama svečių veiduose pasigėrėjimą, senolė tvirtina: „Tokia žaluma ir sveikas oras savaime žmogų gydo. Sūnus iš Tauragės po darbo dienos skuba čia pailsėti, pakvėpuoti grynu oru“.  Močiutė kartoja jau anoje sodyboje girdėtus pagyrimus šulinio vandeniui. Vorele skubame prie dailiai sutvarkyto šulinio, keliame rentinį. Smalsu paragauti ir palyginti dviejų sodybų vandenį. Į rankas imame kibirą ir semiame vandenį. Ragaujame. Vanduo skaidrus, gaivina įkaitusį organizmą. Močiutė sako, kad valgiui naudojanti tik savo šulinio vandenį.
Prisiminimui įteikiame tradicinį suvenyrą - puodelį, pagražintą vasaros spalvomis. Senolė džiaugiasi ir mus lydi į gatvę ir kviečia užsukti rudenį, kai sodo obelys bus apkibusios vaisiais, kurie labai reikalingi ypač jauniems!
Keliaujame į paskutiniąją numatytą aplankyti sodybą, kurioje gyvena buvusi ilgametė Lomių kaimo bibliotekininkė Elena Liutvinienė (g. 1947). Šių namų šeiminkę jau iš tolo pamatome belūkuriuojančią mūsų. Gražiai tavrkoma aplinka traukia akį, daugybė spalvingų gėlių, dekoratyvinių medelių gausa, skulptūrėlių...
Elena Liutvinienė, iš anksto žinodama mūsų viešnagės tikslus, neklausdama veda parodyti sodyboje globojamus vaistinguosius augalus. Ji sako, kad kiekvienas žolynas turi gydomųjų savybių, tik reikia žinoti, kokias ligas kuris gydo, kaip juos naudoti. Vaikams parodo metėlę – senovinę karčią vaistažolę, kurios nuoviru gydydavo žmogaus ir gyvulio. Rodo rabarbarų krūmą, mėtų plotelį, išsiraizgiusias nasturtas. Mergaitės skuba užsirašyti, kad nė vienas pasakytas žodelis nepradingų. Parodžiusi savo sodybos „gamtos vaistinėlę“, Elena visus atvykėlius kviečia į pavėsinę, kur paruoštas gausus stalas. O jis nepaprastas – beveik viskas iš jos sodyboje užaugintų gėrybių! Vynuogių uogienė, dar šiltos varškės spurgos su mėtomis, beržų sula, obuolių sultys... Apie kiekvieno patiekalo gydomąsias savybes pasakoja Elena, pasiremdama ir savo mamos patirtimi.
Visą pusdienį praleidome jaukiuose svetingų lomiškių namuose. Aptarėme žygį, apibendrinome.
Sveikos  gyvensenos receptai individualūs. Senoliai jaučiasi sveikesni, jei su jais nuoširdžiai bendraujama, išklausoma jų nuomonė, perimama patirtis.

grįžti