Įvykių chronologija:
Iki 1990-ųjų metų kovo aštuonioliktosios: gimtadienis, į kurį renkasi geriausi draugai. Ant stalo – lietuviški cepelinai, latviška kava, estiški šprotai, moldaviškas vynas, rusiška degtinė.
Kalėdų Senelis ateneša „Mars“, „Snickers“ ir „Bounty“. Dalijamės visa šeima ir ragaujame kaip ostiją.
Po 1995 – ųjų metų kovo aštuoniolikotosios: pasirašyta draugystės ir bendradarbiavimo sutartis tarp Tauragės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Riedstadto miestų. Ant stalo – lietuviški cepelinai, vokiški saldainiai, vokiška kava, vengriškas vynas.
Kalėdų Senelis po egle padeda vokiškus žaislus ir saldumynus. Stebuklinga skonių ir kvapų geografija plečiasi.
Po 1997 – ųjų kovo aštuonioliktosios: atvyksta delegacija iš Pracūzijos, Brienne-le-Château miesto. Susirandame naujų draugų. Ant stalo – lietuviški cepelinai, prancūziškas šampanas, prancūziškas sūris, vokiški saldainiai.
Kalėdų senelis dosnesnis nei kada nors. Pirmoji tolima kelionė pamatyti Europos – Vokietijos link.
Po 2004 –ųjų gegužės 1- osios: po keturiolikos metų nepriklausymo niekam, Lietuva tampa absoliučiai lygiateise Europos Sąjungos nare. Nors mano draugai vokiečiai ir prancūzai savo šalių narystę Europos Sąjungoje skaičiuoja nuo 1950 – ųjų, mes dabar – ne prastesni. Pasididžiavimo jausmas, kai jautiesi saugus ir orus... Ant stalo –lietuviški cepelinai, itališka pica, prancūziškas sūris, vokiška dešra, ispaniškas vynas, suomiški saldainiai...
Kalėdų Senelis nebesuvokia, ką atnešti dovanų: tai mano vaikai jau nežino, ką reiškia stovėti pasienio posto eilėse valandų valandas, kai į tave žiūri kaip į antrarūšį, kai oro uoste pavydžiai nulydi akimis tuos, kurie be eilės eina prie langelio „ES piliečiams“. Dabar aš išdidžiai einu, važiuoju, skrendu. Europa – mano, kaip ir aš – jos pilietė. Ji arti, daug arčiau, nei kažkada atrodė.
P. S. Turbūt supratote, kad stalo sąvoka čia kiek kitokia. Tai daugiau geografinės plokštumos apibūdinimas.
Kovo aštuonioliktoji – ne klaida, o mano gimimo diena.
Patiekalai – tai savotiška metafora, nusakanti šalių plėtrą mano politiniame ir geografiniame suvokime.
Miestų pavadinimai ir draugystė su jų žmonėmis – reali.
Kalėdų Senelis – tikras, jo niekaip kitaip negaliu apibūdinti
Ir jeigu aš būsiu Europos direktorė, skirsiu dėmesio keliems svarbiems dalykams: kultūrai, sveikatos ir socialinei apsaugai bei piliečių sąmoningumo ir pilietiškumo ugdymui.
1. Kultūra: norėčiau, kad Kultūros ministerijos vadovai iš tikrųjų ateitų į biblioteką ir sužinotų tikrą padėtį. Geriausia iškomandiruoti ministrą į Danijos ar Suomijos bibliotekas. Kad žinotų, kaip valstybės turi rūpintis žmonių švietimu ir prusinimu.
2. Sveikata ir socialinė apsauga: ministerijų tarnautojams nors vieną dieną būtinai liepčiau prižiūrėti senus, neįgalius žmones, kurie nebegali pasirūpinti savimi, o specialių įstaigų trūksta. Ir dar – išgyventi nors savaitę, turint minimalias lėšas.
3. Svarbiausias punktas – Lietuvos piliečių pilietiškumo ugdymas: nemokamos ekskursijos į ES šalis, kuriose piliečiai aktyviai kovoja už savo pilietines teises: Graikiją, Prancūziją etc. Noriu, kad lietuviai pamatytų, kad ne bumbėjimas po nosimi ar aptarimai su kaimyne neišspręs socialinių problemų.
Pilietiškumo, kai eina balsuoti 99 % gyventojų, o jau tada sako, kad valdžia tokia arba ne tokia, kokios reikia.
Pilietiškumo, kai suvokiama, kad ES reikalinga ne vien tam, kad gali kreiptis į Strasbūro teismą. Kai suvokiama, kad ES tavimi rūpinasi ir gali tau padėti.
Tolerancija – jos trūksta mūsų piliečiams. Per savaitę nepavyks jos išmokyti, bet manau, kad auganti karta jau bus tolerantiška ( reikia ekskursijos į Olandiją).
Šypsenos: lietuviams sunku šypsotis. Yra keletas variantų, kaip to išmokyti. Mechaninis būdas – priklijuoti šypseną. Dvasinis variantas – jausti pagarbą kitam, vidinį pasitenkinimą savo gyvenimo kokybe, nebepavydėti kaimynams. Ir daugiau saulėtų dienų ( reikia ekskursijos į Ispaniją).
Šypsenos: lietuviams sunku šypsotis. Yra keletas variantų, kaip to išmokyti. Mechaninis būdas – priklijuoti šypseną. Dvasinis variantas – jausti pagarbą kitam, vidinį pasitenkinimą savo gyvenimo kokybe, nebepavydėti kaimynams. Ir daugiau saulėtų dienų ( reikia ekskursijos į Ispaniją).
Savo kandidatavimo į Europos direktorius programą galėčiau tęsti, bet suvokiu, kad savaitė yra per trumpa, kad galėčiau viską įgyvendinti.
Su didžiausia pagarba, Meilutė Parnarauskienė iš Tauragės
2010 m. Europos Direktoriumi tapo marijampolietis Martynas Barkauskas - Plačiau cia