BAIGĖSI PROJEKTO „KAIMO BENDRUOMENĖS „SARTUPIETIS“ PARTNERYSTĖS STIPRINIMAS SU KITAIS KAIMO PLĖTROS DALYVIAIS“ ĮGYVENDINIMAS
2013 m. rugpjūčio 04 d.

  

Kaimo bendruomenė „Sartupietis“ baigė įgyvendinti antrąjį projektą  pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“.

Projektas „Kaimo bendruomenės „Sartupietis“ partnerystės stiprinimas su kitais kaimo plėtros dalyviais“ pasidėjo 2013 m. gegužės 25 d. įvykusiu, teminiu susitikimu su Anykščių rajono savivaldybės Niūronių kaimo bendruomene „Partnerystės plėtra išsaugojant Lietuvos senojo kaimo tradicijas“ ir baigėsi 2013 m. liepos 7 d. konferencija „Kaimo kultūros tradicijų išsaugojimo patirtis“ vykusia Sartininkuose.
Anykščių kraštas – ypatingą aurą turintis kraštas, literatūros ir kultūros lopšys. Norinčių aplankyti šį kraštą, susitikti su Niūronių kaimo bendruomenė atsirado daugiau, negu buvo planuota. Niūronių kaimo bendruomenė, išsaugojusi Lietuvos senojo kaimo tradicijas, turi patirties šioje srityje. Teminio susitikimo metu, buvome supažindinti su Lietuvos kaimo buitimi, namų apyvokos daiktais, baldais, kurie buvo prieš 200-150 metų. Jaunimui buvo įdomu sužinoti apie tuometinės krosnies atliekamas funkcijas: buvo naudojama ne tik duonos kepimui, šilto maisto išsaugojimui, bet ir drabužių džiovinimui, kaitinimuisi krosnyje, norint apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Teminio susitikimo dalyves labiausiai domino duonos kepimo procesas. Tuometinis pagrindinis maistas buvo duona, kuri buvo nepaprastai gerbiama ir laikoma šventa. Pirmą duonos kepaliuką pašaudavo į krosnį pažymėtą kryželiu, o valgydavo paskutinį. Raugas buvo džiovinamas ir saugojamas ąžuoliniame kubile. Dabartinėms šeimininkėms, kurios kepa duoną, buvo patarta duonos raugą laikyti ne šaldytuve, o mediniame dubenyje padarytame iš ąžuolo. Teminio susitikimo dalyviams teko atlikti ir praktinę užduoti – iš paruoštos tešlos savo rankomis padaryti duonos kepaliuką. Kol duonelė kepė, teminio susitikimo dalyvius supažindino su tuometiniais padargais, kuriais lietuviai dirbdavo žemę, kad galėtų užsiauginti grūdų. Pagrindinis ir vienintelis pagalbininkas buvo arklys. Niūronių kaime veikia Arklio muziejus, į kurio veiklas įtraukta  dalis kaimo gyventojų. Sartininkų krašto gyventojams, bendruomenei, turintiems Sartininkų gyvenvietės herbą su arklio atvaizdu, buvo labai naudinga dar labiau pagilinti žinias apie arklio vaidmenį Lietuvos istorijoje.
Kaimo bendruomenės „Sartupietis“ teminio susitikimo metu siekė pagilinti žinias, dalintis patirtimi išsaugojant, bei puoselėjant Lietuvos senojo kaimo tradicijas, kurios buvo daugiau kaip prieš 150 metų, tai Anykščių krašto žmonės, tarp jų ir Niūronių kaimo gyventojų pakartojo 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje pieš 140 metų A.Baranausko  istorinę kelionę į Vainutą arkliais. Paskutinio maršruto etape buvo pravažiuota per Sartininkus, aplankant bažnyčią. Teminis susitikimas tapo dar šiltesnis, kai kelionės arkliais dalyviai susitiko su Elvyra Kalkoviene, kuri juos priėmė Sartininkuose.
Ne mažesnio dėmesio sulaukė konferencija „Kaimo kultūros tradicijų išsaugojimo patirtis“, pasižymėjusi įvairaus amžiaus dalyvių gausa. Konferencijos pradžioje pasidžiaugta, kad Sartininkų kaimas yra  išsaugojęs giedojimo tradicijas iki šių dienų. Giedoriams buvo įteikti padėkos raštai bendruomenės vardu.
Konferencijos metu, lektorė Lijana Kiltinavičienė dalijosi sukaupta patirtimi apie Tauragės krašto materialųjį ir nematerialųjį pavedą, bei jo puoselėjimą. Lektorė Anastazija Pečkaitienė dalinosi mintimis apie Sartininkų kraštui būdingus amatus, demonstravo iš medžio drožtas verbas, bei gėles, pasakojo jų padarymo procesą. Žolinikė Vida Stanelienė mokė pasigaminti iš žolelių sveikatai naudingas arbatas, patarė rinkti žoleles, gyventi sveikai, kaip anksčiau darydavo mūsų protėviai. Konferencijos metu išgirsta daug naudingų patarimų, kuriuos bus galima pritaikyti kasdieninėje buityje, o gal kas  užsiims žolelių  rinkimu ar kitu amatu.
Kaimo bendruomenei „Sartupietis“ yra džiugu, kad projekto veikloms liko neabejingi įvairaus amžiaus bendruomenės nariai. Projekto veiklos kaimo bendruomenės gyventojus sutelkė bendruomeniškumui, paskatino domėtis kultūros tradicijomis, bei suteikė žinių apie Lietuvos senojo kaimo tradicijas, galimybėmis užmegzti bendravimo ryšius su kitais kaimo plėtros dalyviais.

Informaciją rengė: S.Musvydienė ir L.Mockienė
 
Galerija