Rugsėjo 22-ąją švenčiama Baltų vienybės diena. Jau nuo 2000 metų baltų genčių palikuonys kviečiami įsijungti į šią ugnies sąšauką ir uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose. Prieš 777 metus baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšio diena Lietuvos ir Latvijos seimų yra paskelbta Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.
Pagramančio regioninio parko direkcija nuo 2007 metų įsijungia į Baltų ugnies sąšauką ir ugnį įžiebia ant Pagramančio piliakalnio. Šį kartą – surengta ne tradicinė, įprastinė, bet originali, prasminga šventė. Renginys buvo ne masinis, bet dvasingas.
2013-ieji metai – paskelbti Tarmių metais. Pagerbiant kalbininką, buvo padėtos gėlės prie paminklo, sudainuota patriotiška daina, kurią atliko Pagramančio kultūros namų folkloro ansamblio „Gramančia” moterys. P. Jonikas buvo Lietuvos patriotas. Gyvendamas toli nuo tėvynės, jis dirbo Lietuvai.
Po šios ceremonijos turėjo būti šventinė kolektyvų ir bendruomenių eisena. Nepalankus oras pakeitė scenarijų, taigi su rudens sutemomis šventė persikėlė į Pagramančio kultūros namus. Čia mūsų laukė nuoširdžios staigmenos, kurias paruošė Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Šebukai”, vadovaujamas Linos Lukošienės. Pasirodo, kad vadžgiriškiai gali muzikuoti pačiais įvairiausiais ir tradiciniais lietuvių liaudies instrumentais: ožragiu, sekminių rageliais, kanklėmis, cimbolais, dambreliais ir kt. O skambios dainos, linksmi šokiai ne vieną dalyvį įsuko į „malūnėlį”.
Daug įdomaus apie Pagramančio regioninio parko piliakalnius papasakojo Tauragės kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas. Jam teko laimė organizuoti Baltų vienybės dieną. Pasak E. Mažrimo, nors daugiau nebeorganizuoja laužų sąšaukos, tačiau neapsakomas jausmas, kai prisilieti prie protėvių istorijos, išlikęs iki šiolei.
Toliau šventinę nuotaiką kūrė Violetos Girdžiuvienės vadovaujamas folkloro ansamblis „Gramančia”.
Po šiltų vadžgiriškių ir pagramantiškių pasirodymų kalbėjo Mažonų seniūnas Jonas Samoška, papasakojo apie mūsų protėvių baltų gentis, tradicijas, taip pat dėkojo svečiams, visiems, prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Pasidžiaugė Pagramančio bendruomenės „Gramančia” bei Pilaitės bendruomenės narių aktyvumu.
Kokia Baltų vienybės ugnies sąšauka be laužo ir kitų apeigų? Fakelas suliepsnojo – vardan vienybės. Renginio dalyviai susikibę rankomis ėjo ratelius aplink įžiebtą ugnį, širdimi linkėdami meilės ir sėkmės sau, artimui. Šventė baigėsi, dalyviai grįžo prie kasdienės buities. Tikimės, kad iš šio renginio grįžo tauresni, galbūt geresni, sužinojo daugiau apie baltus. Be to, Pilaitės bendruomenės nariai prisižadėjo, kad ateinančiais metais ugnį įžiebs ir ant Dapkiškių piliakalnio. Taigi vienybės laužų daugėja.
Lina Misiulytė
Pagramančio regioninio parko kultūrologė
