Ateinančius svečius į rudens derliaus šventę, pavadintą „Pilna prijuosė amatų“, spalio 4 dieną Kunigiškių kultūros namų vestibiulyje pasitiko Žygaičių bendruomenės muzikantai. Į mūsų šventę atvyko ir svečių iš Gaurės seniūnijos, savivaldybės ir Tauragės kultūros centro
-Darbai kuriuos jūs dirbate, grožis sukurtas jūsų rankomis, vertybė kuri neįkainojama išsaugant savo kaimo ir krašto tradicijas,- atidarydama šventę į susirinkusius kreipėsi vakaro vedėja Gražina Preikšaitienė.
-Po didelių ir sunkių vasaros darbų, kai derlius jau iš laukų namo pargabentas, kai surinktos per vasarą brandintos gėrybės, kai rudens šalnos gamtą padabino aukso spalvomis, tuo aišku verta pasidžiaugti. Ši šventė tai tinkama proga nuoširdžiai padėkoti žemdirbiams, kaimo bendruomenės žmonėms, nelengvoje kasdienybėje gebantiems ne tik derliumi rūpintis, bet ir saugoti, puoselėti savo darbštumą, kilnumą, gimtojo kaimo grožį. Aktyvus poilsis ir malonus žodis, tai įkvėpimas naujiems darbams. Saulė, žemė ir žemdirbys vienu ritmu gyvena. Taigi dabar tinkamas laikas atokvėpiui. Yra sakoma, mokėk darbus dirbti, bet mokėk ir švęsti...
Gaurės seniūnas Vidmantas Skirius, pasveikinęs visus su švente, pabrėžė, kad ryškiausias žemdirbių darbo rezultatas tai duona kasdieninė. Didžiuliu duonos kepalu apdovanojęs ūkininką Petrą Vaitiekų, sėjantį daugiausia grūdinių kultūrų, įteikė visiems po vaikišką naminės duonos kepalėlį beje šiuolaikinių verslininkų iškeptos, kurį manau ne vienas anūkams parnešėm. O man mintyse atsikūrė vaizdas kai pokaryje mama krosnin pašovusi didelius kepalus duonos, išgramdžiusi duonkubilį dar nulipdydavo varnelių su išsprogusiom žirnių akimis, kurias ir patiems leisdavo įstatyti. Kai jos iškepdavo... koks kvapas ir gardumas tų varnelių, nes jų pilvukuose dar rasdavom ir po lašinių gabalėlį. Jau nekalbant apie tarpukario Lietuvą, bet ir pokario metais, kiekvieno ūkelio šeimininkė, kai duona buvo išlikimo šaltinis, mokėjo užsiraugti ir išsikepti rupios užtat skalsios juodos duonos savo šeimynai. Duonos kepimas buvo eilinis kaimiečio rūpestis ir darbas. Dabar tai jau būtų verslas. Kodėl kažkam neatgaivinus šito amato ir šventėms mažų kepalėlių ar varnelių neiškepus? Ir šio laikmečio vaikams tai būtų įdomu ir naudinga pamatyti. Gardu, ekologiška ir pigiau nei pas verslininkus.
Vietos veiklos grupės pirmininkė Nijolė Tirevyčienė pasidžiaugė bendruomenės pirmininkės Birutės Kedrovienės aktyvumu, gaunant finansavimą rašomiems projektams, be kurių ir ši šventė būtų žymiai skurdesnė. Seimo nario Dariaus Petrošiaus padėjėjas Povilas Gargasas perdavė mūsų rinkto seimo nario linkėjimus ir mero dovaną tinkančią šventiniam stalui. Meninė muzikinė šventės dalis tai Telšių populiariosios liaudies muzikos grupės „Smagratis“ koncertas pertraukėlėse paįvairintas jumoristiniais mūsų bibliotekos vedėjos Jūratės, debiutuojančios bendruomenės renginyje, pasakojimais.
Reikšminga šventės dalis- nominacijas rinkimuose laimėjusių apdovanojimas. Už pasiūlytus kandidatus Gražinos Preikšaitienės darbo dėka buvo sudaryta galimybė balsuoti visiems Kunigiškių kaimelio gyventojams. Taigi laimėtojus atrinko ne kokia nors komisija, bet patys bendruomenės nariai. Už gražiausiai tvarkomą sodybą ir jos aplinką skirtą apdovanojimą visai Lionų šeimai kaip ir dera atsiėmė ūkio šeimininkas Aleksas. Kaip dosniausia bendruomenės renginių rėmėja pagerbta ponia Regina Juciuvienė. Aktyviausias jaunuolis kultūrinių renginių dalyvis – Paulina Jonušaitytė. Kilniausio poelgio nominantei Birutei Kedrovienei apdovanojimas buvo netikėtas ir tai turėtų tapti atskiru pasakojimu. Žurnalistu įvardintas Jonas, mano kad ši nominacija turėjo būti paskirta Kunigiškių kultūrinių renginių režisierei ir metraščio redaktorei Gražinai. Šiuolaikinio fotoaparato mygtuką dabar kiekvienas sugebėtų nuspausti... o atlikti organizacinį kultūrinį darbą saugant krašto tradicijas, dabartinėmis sąlygomis gana sudėtinga.
Kūrybiškiausios sielos, bendruomenės lyderio, geradario, kaimui paskirto gyvenimo nominacijų apdovanojimai liko gulėti kultūros namuose, nes gerbiamiems išrinktiesiems (Zigmas Krasauskas, Jonas Ralys, Kristina ir Petras Jurkšaičiai) per darbus nebelieka laiko šventėms. Ne tik jie bet ir kiti Kunigiškių stambieji ūkininkai, jaunos šeimos moka dirbti, bet... nebemoka švęsti. Europos parama žmones priverčia dirbti be atokvėpio. Tik ar tai neatsilieps sveikatai? Matyt ne be reikalo visi šie metai paskelbti sveikatingumo metais, tačiau atrodo šis valdžios gražus žestas nieko neduodantis ir neįpareigojantis. Yra ir gražių pavyzdžių tik ne Kunigiškiuose, bet Šiauriškių kaime. Visų sodybų šeimininkai iš to kaimo dalyvavo šventėje! Tiesa kaimas nutolęs nuo Kunigiškių per kilometrą, o sodybos viena nuo kitos per keletą šimtų metrų, bet tai jiems nesutrukdo bendravimui. Jie šeimomis bendruomenės šventėse dalyvauja nebe pirmą kartą. Nepasakiau, kad Šiauriškių kaime gamtos apsuptyje prie Skardupio upelio tik trys vienkiemiai. Manau, kad tas keletas šimtų metrų ne skiria, o vienija kaimynus. Čia nėra gyvenvietės „problemų“- dėl ne laiku lojančio šuns, giedančio gaidžio, skraidančių kaimyno bičių, per garsiai grojančios muzikos, dėl tvoros ar žemės pėdos. Tačiau kaimo kultūros namai, biblioteka, laisvalaikio sporto salė, organizuojamos bendruomenės šventės ir yra tai kas sudaro galimybę atsikvėpti nuo darbų, gyvenvietės „problemų“, pabendrauti, pažinti kaimyną iš kitos pusės.
Bendruomenės pirmininkė Birutė Kedrovienė, kultūros namų renginių organizatorė Gražina Preikšaitienė, dėkoja šventės rėmėjams, bendruomenės nariams padėjusiems paruošti šventę ir ateičiai kviečia kunigiškiečiųs pasekti šiauriškių pavyzdžiu.
Jonas Dikšaitis
