Kada paskutinį kartą gavai laišką? Ne banko išrašą, sąskaitą, priminimą apie nesumokėtus mokesčius, o TIKRĄ laišką, rašytą ranka? Penktadienį klubas „Vakarutė" kvietė tai prisiminti ir jaukiai pavakaroti renginyje „Gruodžio laiškai“.
Žinoma, ten, kur laiškai, visad erdvėje sklando prisiminimai, nostalgija, draugystės ar meilės istorija... Kruopščiai, o gal ir paskubomis kažkieno ranka išvedžioti žodžiai tarsi išsiveda į kitą laikmetį: ten, kur ištekėjo ilgokai senmergiavusi kaimynų Bronikė, kur buvo sausa vasara ir gerai išdžiūvo šienas, kur gerai užderėjo bulvės ar karvė vedė gražutėlį teliuką su žvaigžde ant kaktos...
Galbūt dar už keliolikos metų žodis „laiškas“ žmonėms jau nebekels panašių šiltų asociacijų. Galbūt nebegamins vokų ir atvirukų... Užtat „Vakarutės“ svečiams dar rudenį buvo užduoti „namų darbai" - atsivežti pagamintą rankų darbo atviruką. Atsižvelgiant į beveik higso bozoniniu tapusį laiką nesitikėta, kad kalėdinis „Vakarutės“ paštas turės „dirbti viršvalandžius“, t.y. bus tiek daug sąžiningai atliktų „namų darbų“ ir dailiai supakuotų įvairiausiems adresatams skirtų siuntinių!
Sakoma, kad jei ne Mahometas pas kalną, tai kalnas pas Mahometą, tad šią išmintį dar kartą patvirtino Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Pas tuos, kurie nenuvyksta į teatrą, atvyko pats Muzikinis teatras! Smagiai klausytasi ištraukų iš operečių, dainuota kartu. Husarų daina iš Imre Kalman operetės „Cirko princesė“, Johann Strauss „Vienos kraujas“ - ir kas įstengtų išlikti abejingas?! Ypač, kai trys talentingi aktoriai ir virtuoziškai atliekama pianino partija taip įtraukia į veiksmą, kad, regis, pats jauti tą aktoriaus ryšimą raištį tarsi kaukę ant savo veido, svarstai, ar palikti (na bent šiek tiek...) pravertą langelį žavingam husarui, ar pakelti linksmybių taurę ir... lig dugno...
Artėjančių stebuklų metą net Kalėdų senelis nepaklydo raistuose ir rado kelią į Eičius, be galo pradžiugindamas susirinkusiuosius! Nepaklydo ir Tauragės ŽEMYNA, į kalėdinį „Vakarutės“ paštą pristačiusi muzikinius „siuntinius“. Romansai, valsai - taip lyriška, kad „Vakarutės“ laiškanešei net galva ėmė svaigti ir ji pasidavė akimirksnio pagundai pakviesti vieną iš operetės husarų - Vytautą Bytautą - svajingam valsui. Ir suposi, suposi jiedu tarsi Bulgakovo romano „Meisteris ir Margarita"...
„Vakarutėje“ niekad nepristinga muzikos. Tuo pasirūpino ne tik „namiškė“ Kristina Butlerienė ir jauniausioji „Vakarutės“ narė Karolina, bet ir Šakių gitaristų klubo prezidentas Arūnas Danielius. Uodas - vienas iš jo dainų personažų - metaforiškai skraidė virš atlikėjų. Kur jau ten metaforiškai - nubudęs skraidė iš tikrųjų, tik kilo diskusija, ar tai buvo apdainuotasis uodas, ar kokia eilinė išalkusi kandis! Bet kokiu atveju, - visus juos vienijo meilė muzikai.
Operetė - ir Eičiuose operetė... Vitalijos Gumbrytės - Trinkės žavėjimai, Vitalij Muravjov įvairiapusiškumas, Vytauto Bytauto persikūnijimai, Aurelijos Kržanavičienės suokalbiškai šnekintas senutėlis pianinas... Solo... duetai... trio... chorai - juk tai „Vakarutė“ ir dar stebuklų metas!
Jauki prieblanda, žolelių arbata, gėlėmis ir pievomis kvepianti Sigutės Jusaitienės tapybos darbų paroda, išsiilgtas nuoširdumas... Po baltą Ramunės angelą visiems į kelią...
„...Skambėjo dainos, aušo arbata, o laikas bėgo, lėkė ir atrodė, jog per greita dienos - nakties kaita".
Daiva Genienė
