Dar taip nesenai pavasarį, padvelkus vasariškai šilumai, žiedais buvo pasipuošę, nubalę kaimelių sodai. Šešuvies pakrantėje rytą vakarą aidėjo lakštingalos giesmė. Kaimo žmogui tai taip įprasta ir natūralu, kad daugelis to gamtos grožio net nepastebi, nes tai kartojasi kasmet. Taip vieni metai keičia kitus, bėga dešimtmečiai, kurie jau palieka savo baltus pėdsakus senjorų plaukuose, lyg vaismedžių soduose pavasarį. Pastoviai matydami savo kaimynus, nieko labai besikečiančio ir nepastebime. Tačiau Kunigiškių bendruomenės pirmininkė žino kiek kartų kokiam bendruomenės nariui jau nužydėjo sodai. Garbingų dešimtmečių sulaukusius jubiliatus, pirmininkė šiemet lankė namuose. O Jie, lyg nužydėję sodai nešantys vaisius... skaičiuoja anūkus.
Garbingo jubiliejaus proga aplankyta bendruomenės narė, buvusi ilgametė Kunigiškių kultūros namų direktorė, Zita Berneckienė - Šimkutė . Daba ji prisiglaudusi pas dukrą Tauragėje. Bet visa ją supanti aplinka dvelkia kaimeliu - Molupio upelis, ramios Beržų, Klevų gatvelės, dukra Rasa, anūkė Eglė... Tai visa kas artimiausia, kas dabar dar pasiekiama kuo ir džiaugiasi Zita. Prisimenama jaunystė. Ji geležinkeliečio dukra. Todėl jos vaikystė buvo lydima, pro pat namus važiuojančių traukinių dundesio. Bet tai nė kiek netrukdė gerai pailsėti. Priešingai - ešalonų ratų dundesys užliūliuodavo. Tai lyg gegužinėse ar kultūros namuose grojusių kaimo kapelų būgnų skambesys. Tėtis dirbo geležinkelio darbininkų vadovu-meistru. Todėl tų namų prie pat geležinkelio bėgių buvo ne vieni. Pastoviau apsistota Joniškės kaime. Pirmieji mokslai Joniškės pradžios mokykloje. Įdomu, kad dabartinėje Kunigiškių bendruomenės teritorijos gyventojų vaikai pokaryje pėsčiomis galėjo pasiekti keturias pradžios mokyklas - Joniškės, Molupio, Naudvario ir Kunigiškių. Saviveiklininkė dainininkė Elena Adakauskienė prisimena dainuojanti nuo trečios klasės. Joniškės pradinėje mokykloje turėjo smuikeliu grojantį mokytoją Gečą. Jis net sunkiais karo, vokiečių valdymo metais įskiepijo kaimo vaikams ir Elenai bei Zitai meilę liaudies dainai. Mokė vaikiškų dainelių ir „Lietuva brangi, mano Tėvyne“ , kurią išmokti buvę labai sunku. Pokario metais Molupio pradinėje mokykloje grodamas smuikeliu, dainuoti mokė mokytojas Gedminas. Balkauskai pasakoja apie drąsų tautiškai nusiteikusį Naudvario pradinės mokyklos mokytoją Mockų. O dabar...pradinės mokyklos mokytojo nesugeba išlaikyti net Kunigiškiai. Ar dabar sunkesni laikai nei karo ar pokario laikais? Kažin ar dar kur nors Lietuvoje pradinukus moko muzikalus mokytojas? Gyvenimas skuba, jo būdas ir ritmas keičiasi. Vaikai pėsti nevaikšto, nevažinėja dviračiais net rogutėmis nuo kalnų... juos vežioja tėvai arba mokykliniai autobusėliai. Aktyviausias ir įdomiausias Zitos gyvenimo laikotarpis praleistas Kunigiškiuose. Čia apsigyveno sukūrusi šeimą. Jei atversime Kunigiškių Kultūros namų metraštį, pirmame puslapyje Zitos nuotrauka, ir matyt ne be reikalo. Ji savo aktyviu darbu paliko žymų pėdsaką kaimelio gyvenime. Be darbo Kultūros namuose ji dirbo ir kolūkio kasininke. Sovietinio valdymo laikais Elena prisimena Zitą kaip labai gabią organizatorę, sugebėjusią iš aplinkinių kaimų sukviesti ir sudominti eilinius kolūkiečius, jaunimą dainuoti mišriame chore, mokytis šokti tautinius šokius, vaidinti. Kaimo kapeloje grojo savamoksliai muzikantai. Tiesa kultūros namuose dar dirbo ir meno vadovas. Visur įsijungdavo ir pati direktorė. Elena su broliu Simu, kuris sukosi Zitos vadovaujamame tautinių šokių ratelyje, vaikščiojo į repeticijas po 3km iš Pypalių kaimo. Kad pavykdavo prisikviesti kaimo žmones į saviveiklą neabejotinas ir tuometinių vietose gyvenusių pradinių klasių mokytojų - patriotų darbo rezultatas. Su koncertine programa dalyvauta dainų šventėse, aplankyti dauguma Tauragės rajono kolūkinių kultūros namų. Apylinkės ar kolūkio vadovai skirdavo transportą. Buvo įdomu. Elena prisimena, kaip beveik prieš 40 metų Zita vasarą sukviesdavo iš kaimų į repeticijas šešiamečius vaikus su jais rugsėjo 1-mąjai paruošė visą koncertą. Su nuostaba Elena ir kiti tėvai žiūrėjo ko kultūros namuose išmoko jų vaikai. Su Sąjūdžiu ir Lietuvos Nepriklausomybe griuvo kolūkinė santvarka, bet tuo laiku Kunigiškių kultūros namų veikla dar suaktyvėjo. Nepriklausomybės metais jau išėjusi į užrtarnautą poilsį, Zita dar ne vienerius metus dainavo Kunigiškių moterų ansamblyje, buvo aktyvi visų renginių dalyvė. Berneckienės sukurtas eilėraštis apie Kunigiškius tapo daina-himnu. Daug metų jis buvo kultūros namų moterų ansamblio repertuare. Šiemet per Joninių šventę Gražinos Preikšaitienės iniciatyva suskambo naujai - dainininkės Karolinos įrašytas diskas. „Kunigiškiai, tai mažas taškelis esi Lietuvos“.
Šią vasarą pasveikinta ir kita Kunigiškių Kultūros namų vadovė Zelma Antanavyčienė 1994 metais pradėjusi vadovauti kultūriniam kaimelio gyvenimui- tik prieš keletą metų išėjusi į užtarnautą poilsį. Kultūros namų metraštis pradėtas rašyti būtent Zelmos. Nuo tada istorija jau lieka ne žmonių atmintyje, o užfiksuojama ne tik renginių aprašymuose bet ir foto nuotraukose .
Maloniai bendruomenės atstovus priėmė jau garbingo jubiliejaus sulaukusi Sofija Lukoševyčienė. Jie abu su vyru ilgamečiai Gaurės parapijos choro dalyviai. Daug Gavėnios meto vakarų su giesme ir malda jie praleisdavo apylinkės gyventojų namuose, nepaisant nepalankaus tokiai veiklai sovietinio laikmečio. Jų giesmė lydėjo daugelį kraštiečių iškeliaujančių amžinybėn. Tai nemažas indėlis į mūsų kultūrinį - dvasinį gyvenimą.
Kiekvieno jubiliato gyvenimas unikalus, vertas didesnio dėmesio, ši kartą lieka tik foto nuotraukų archyve. Kunigiškiu bendruomenės pirmininkė sveikina visus jubiliatus ateinančių Kalėdų ir Naujųjų metų proga ir linki Ilgiausių metų.
Foto galerijoje užfiksuoti momentai iš jubiliejinius gimtadienius 90, 85, 80, 75, 70, ir 65 metų sukaktį šiemet šventę Kunigiškių bendruomenės gyventojai: 1-2 Sode pavasarį ir rudenį. 3-4 Zita Berneckienė. 5 - Elena Zybartienė. 6 - Ona Trijonienė. 7 - Christel ir Rudolf Gunter Schmidt. 8 - Sofija Lukoševičienė. 9 - Gendrūta Dedurienė. 10 - Elena Marcinkienė. 11 - Lena Žagelienė. 12 - Antanina Norgailienė. 13 - Bronislavas Kybartas. 14 - Pranciška Marčauskienė. 15 - Jonas Pečiulis. 16 - Petras Petraitis. 17 - Marijona Starkutienė. 18 - Lena Kasparaitienė. 19 - Zosė Jurkšaitienė. 20 - Jonas Jonušaitis. 21 - Ona Petraitienė. 22 - Zelma Antanavičienė ir Danguolė Pielikienė.
Jonas Dikšaitis
