Balandžio 11-oji, Eičiai, „Vakarutė“... Kokios asociacijos kyla, perskaičius šį sakinį? Ten nė karto nebuvusiam tikriausiai regisi pavasaris, kaimas, vakarojimas. Bent kartą viešėjusiam - smagiai duobėtas keliukas į Eičius, kaimo pakraštyje prie bibliotekos besirikiuojančių automobilių eilutė, šalia jų - nedrąsios žalumos fone baloje besiturškiantys žvirbliai, šelmiškai klastinga laiptų pakopa, išbandanti svečių budrumą (na toji, kurią prisimeni tik ties ja ir vėl suklupęs).
Pakvimpa žolelių arbata, žvilgsnį magnetizuoja dailės, foto, grafikos ar siuvinėtų darbų paroda papuoštos sienos ir, žinoma, - Dievo ir mūzų gausiai apdovanotas vakaro svečias. Tradiciškai, bet kaskart vis kitaip.
Įgyvendinant Vietos projekto paraišką paramai gauti pagal „Tauragės rajono vietos plėtros 2007-2013 m. Strategija“ I prioriteto „palankios verslo plėtrai aplinkos formavimas“ 1.1 priemonės „patrauklaus krašto įvaizdžio formavimas turizmo plėtrai“ veiklos sritį 1.1.2. Teigiamo krašto įvaizdžio formavimas „Tauragės krašto teigiamo įvaizdžio formavimas“, pagal vietos projekto vykdymo sutartį Nr. Leader-13-Tauragė-03-015, klube „Vakarutė“ vyko renginys „Kultūriniai mainai“.
Balandžio „Vakarutės“ viešnia - šiaulietė Laura Remeikienė, maždaug 450 - ties dainų autorė ir atlikėja. Taip taip, skaičius parašytas teisingai! Sunku tai įsivaizduoti, ar ne? Ypač, - kai matai tokią jauną, kuklią ir trapią moterį. Jos pirštai paliečia senutėlio pianino klavišus ir prasideda magija: mintimis iškeliauji kartu su jos dainų lyriniais herojais, kartu su jais džiaugiesi ar liūdi. Niūniuoji priedainius ir atrodo, tarsi juos visada mokėjai mintinai.
Ir kaip nemokėsi, jei jas girdi per radiją ir televiziją, miestų šventėse, įvairiausiuose renginiuose ir konkursuose. Jas dainuoja ir Rasos Levickaitės-Šerpytienės Tauragėje suburtas „Dainos teatras“, tą vakarą atvykęs susitikti su atliekamų dainų autore Laura ir visiems susirinkusiems padovanojęs nuoširdų koncertą. Ir Laura, ir Rasa - savotiškos savo miestų muzikinio gyvenimo ambasadorės, tarsi fėjos suburiančios aplink save jaunuosius talentus ir parodančius jiems takelį per muzikos pievas. Ne vienam iš jų tas takelis virsta gyvenimo keliu.
O kaip gi pati Laura pasirinko muziką? Tikriausiai įtakos turėjo ir genai - Lauros tėtis taip pat dainininkas. Medaliu baigusi mokyklą ji svajojo dirbti padavėja, tačiau paprieštaravus tėvams stojo į konservatoriją. Galima patvirtinti, kad prieštarauta ne veltui - Laura yra be galo charizmatiška muzikė. Viešnia užbūrė savo ramumu, komunikabilumu, išradingumu.
L. Remeikienė jau yra išleidusi 4 autorinių dainų ir 2 autorinių dainelių-žaidimų rinkinius, skirtus muzikos pedagogams ir muzikuojantiems savarankiškai. „- Ar iš muzikos valgote duoną, duoną su sviestu, ar duoną su ikrais?“, - provokavo viešnią vakaro rengėjai. „-Tai priklauso ne nuo profesijos. Išgyvenu iš savo profesijos, tačiau jei pati nekurčiau, būtų daug sunkiau. Muzikos mokytojas negalėtų sau leisti ikrų, nebent šlapios dešros“,- kvatojasi Laura. Nors Lietuvoje didelė konkurencija, tačiau moteris neabejoja, kad visi turi savo vietą. Jei neskriaudžiame vienas kito, - tada viskas gerai.
Vakaro metu vyko įvairiapusiški kultūriniai mainai: autorinės dainos, atliekamos autorės, jų skambesys „Dainos teatro“ lūpose, o kur dar jungtinis vakaro choras! Emocijas gaudė keli fotografai, du iš jų - Tauragės fotografų klubo „Fotojūra“ nariai. „Kultūriniuose mainuose“ eksponuota tauragiškių Bronislovo Ambrozo ir Eugenijaus Kavaliausko fotografijų paroda. Jos „herojai“ - paukščiai. Galima tik bandyti įsivaizduoti, kiek laiko ir kantrybės pareikalavo šie darbai. Patalpoje nebuvo nei vienos paroda nepapuoštos sienos. Ant vienos iš jų suposi Ramunės Palekaitės rankomis siūti, apnerti ir siuvinėti paukštukai. Jie tiesiog viliojo būti prijaukinami ir apgyvendinami kitoje erdvėje. Taip ir įvyko, - visi „išskrido“ kitur.
„Vakarutės“ klubo pirmininkė Virginija Norkevičiūtė juokauja, kad čia „vienarūšės sakinio dalys pritraukia vienos kitas“. Tokios „vienarūšės sakinio dalys“ yra menui neabejingi žmonės. Prieš daugiau nei metus į klubą atėjusi dailininkė Areta Didžionienė tądien susirinkusiems pristatė bičiulę Jolantą Daukilienę, atvežusią keramikos papuošalų parodą.
Viešnios linkėjo „Vakarutei“ dar daug metų gyvuoti ir vakaroti. Atsisveikindama „Dainos teatro“ vadovė Rasa Levickaitė-Šerpytienė klubo svečių knygoje parašė „- Mielos moterys, kad taip ilgai ilgai jūsų naminis šiltumas ir jaukumas kviestų mus“. Už šilumą dėkojo ir Laura Remeikienė: „...tegu jūsų norai svaigsta nuo galimybių. Dėkoju Dievui ir laikui, kad mane atvedė pas jus. Lauksiu jūsų svečiuose Šiauliuose.“
„Vakarutės“ prisiminimų skrynelėje – dar vienas nuoširdus ir šiltas vakaras, sklidinas kūrybos, bendrystės ir gyvenimo džiaugsmo. Taip trumpai galima apibūdinti „Kultūrinius mainus“.
Daiva Genienė
