Lomių kaime, atokioje Krienynės gatvelėje, dūmas apie apie jaunystę, prabėgusį gyvenimą dūmoja senolis Jonas Mejeris, šiomis dienomis pasitikęs garbingą devyniasdešimties metų sukaktį. Iš pirmo žvilgsnio, sunku šį žmogų pavadinti senoliu. Jis tvirtas kaip ąžuolas, blaivaus proto ir geros atminties, tvirtai mina dviratį į parduotuvę, gražiai tvarkosi namuose, o ir kiemo aplinka byloja, kad čia gyvena tvarką mylintis žmogus.
Lomių kaimo bendruomenės žmonių būrelis kartu su Mažonų seniūnu Jonu Samoška aplankė jubiliatą namuose, pasveikino, palinkėjo stiprybės ir toliau taip tvirtai laikytis, džiaugtis Aukščiausiojo dovanojama kiekviena išauštančia diena. Ant stalo jau gulėjo perskaitytas jubiliatui skirtas sveikinimas su Tauragės rajono savivaldybės mero P. Petrošiaus parašu.
Senolio gyvenimas nebuvo lengvas. Per devynias dešimtis metų būta visko - ir džiaugsmo, ir liūdnų dienų. Teko išgyventi ir karą, ir pokarį. Labai gerais pažymiais baigęs Karapolio pradžios mokyklą, Jonas pasiliko dirbti žemę, padėjo tėvams. 1949 metais grįžo iš sovietinės armijos. Prieš jo valią buvo įrašytas į kolūkio narius. Dėl to labai išgyveno. 1954 metais sukūrė šeimą ir persikėlė gyventi į Mišeikių kaimą. Su žmona Marta užaugino keturis vaikus - du berniukus ir dvi mergaites. 1980 metais po melioracijos Jono ir Martos Mejerių šeima persikėlė į Lomius, įsikūrė savo pasistatytame mūriniame name. Vaikai jau seniai sukūrė šeimas ir gyvena atskirai, aplanko tėvą.
Buvusiame Lomių tarybiniame ūkyje Jonas Mejeris vienas pirmųjų iš vietoje suorganizuotų kursų gavo traktorininko pažymėjimą, nes iš jaunystės buvo imlus, gabus, linkęs prie technikos. Daugiausia laiko atidavė dirbdamas kalviu remontininku. Toks žmogus ūkyje buvo labai reikalingas. Technika nuolat griūdavo, reikėjo greitai suremontuoti, kad sėjamoji ar šienapjovė galėtų tęsti darbą. Visus apvalius metus Jonui Mejeriui netrūko darbo, teko suprasti ir nukaldinti trūkstamą detalę. Dirbo jubiliatas sąžiningai, mažai turėdamas laiko sau ar šeimai.
Šiandien jubiliatas ištuštėjusiuose namuose gyvena vienas, žmona Marta jau keliolika metų išėjusi į amžinybę. Sunkus viso gyvenimo darbas senolį užgrūdino, suteikė stiprybės. Jis nesiskundžia. Domisi šiandieniniu gyvenimu, seka Lietuvos ir pasaulio įvykius.
Namai švarūs, sutvarkyti, dvelkia ramybe. Krosnyje jaukiai spragsi ugnelė. Niekas netrikdo senolio minčių. Ant stalo atverstas sąsiuvinis, į kurį perkelia atplaukiančių minčių vėrinėlius. Užrašo ne bet kaip - eiliuotai! Jaunystėje nebuvo laiko ilgiau sėdėti prie sąsiuvinio ar knygų, todėl dabar, turėdamas daug laiko, mėgsta eilėmis išreikšti savo skausmą ir džiaugsmą, apmąstyti prabėgusią jaunystę.
Palinkėję ąžuolo tvirtybės, užveriame senolio namų duris su mintimi, kad ne kiekvienam likimas dovanoja tokį gražų amžių - tik darbščiausiems...
Lomių bendruomenės informacija ir nuotraukos
