Amžinosios vertybės - pagarba, atmintis - išlieka ir šių dienų nuolatiniame skubėjime, naujovių ieškojime. Jau nuo senų laikų neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio dalis buvo kryžiai, koplytstulpiai, medinės ir mūrinės koplyčios. Joms buvo parenkamos ramios, jaukios vietos, prie upelio ar ežero kranto, gražaus miškelio.
Netoli Gaurės Šešuvies kairiajame krante, netoli buvusios Gaurės dvaro sodybos rymo Fišerio kapo koplyčia. Boleslovas Fišeris buvo Rusijos carinės kariuomenės gydytojas. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse jis tapo Gaurės dvaro šeimininku, kuriame gydytojas Boleslovas Fišeris leisdavo vasaras. O žiemą gyvendavo Peterburge. B. Fišeriui labai patikusi Gaurės apylinkių gamta, vietovaizdžiai. Dvare atostogaujant gydytojui, būdavo iškelta vėliava, tai reiškė, kad gydytojas priima vietinius gyventojus gydyti veltui. Pagal žmonių pasakojimus B. Fišeris buvęs labai malonus, geras, pamaldus žmogus. Kiekvieną rytą važiuodavo į Gaurės šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią išklausyti šv. mišių, turėjo atskirą vietelę arti altoriaus.
Pasakojama, kad B. Fišeris mėgdavo anksti ryte išeiti į dvaro rūmų balkoną ir grožėdavosi saulėtekiu. Teigiama, kad jam į akis krito pušimis apaugęs kalnelis, toje vietoje B. Fišeris pasistatė koplyčią, sumanė įkurti šeimyninį mauzoliejų. Jos rūsyje įrengta dvylika kriptų. ( B. Fišeris turėjo devynis vaikus). Koplyčia statyta praėjusio amžiaus pradžioje yra neoromantinio stiliaus, retas statinys mūsuose. Vėliau dvarą perrašė sūnui Jonui, todėl buvo manoma , kad palaidotas Jonas Fišeris. Boleslovas Fišeris tragiškai žuvo Peterburge. Jo kūną balzamavo, per Kauną, Jurbarką parvežė į Gaurę ir palaidojo cinkuotame karste, pastatytoje koplyčioje.
Pasakojama. Kad Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių kareiviai koplyčią apiplėšė ir pagrobė joje rastus vertingesnius daiktus. Vokiečių kareiviai sudegino Gaurės dvaro pastatus. Koplyčia ir vėliau buvo draskoma. Ne vieną kartą buvo tvarkomi velionio palaikai ir koplyčia. Paskutinį kartą sutvarkė 2004 metais Gaurės bendruomenė ir jos pirmininkė I. Laugalienė, Gaurės seniūnijos darbuotojai, Gaurės pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai. Tai vienintelis išlikęs Gaurės dvaro statinys - Fišerio koplyčia, ją būtina atkurti, nes tai istoriškai ir architektūriškai vertingas objektas. Gyvendami XXI amžiuje, mes su pagarba prisimename savo protėvius, prisimename tuos, kurie gyveno, dirbo, kūrė, ten kur gyvename dabar mes.
Praėjusį šeštadienį Gaurės bendruomenė pasitiko kanadietę Suzan Atkinson, Boleslovo Fišerio proproanūkę. Ją atvežė iš Vilniaus gauriškis Linas Krugelis. Prie Gaurės dvaro paminklinio akmens , jai buvo papasakota apie dvarą, vienintelis gyvas prisiminimas - išlikę tik dvaro kelias ir jį supantys medžiai, menantys tuos laikus, kada vaikščiojo jos proprosenelis. Dabar gyvenantis buvusio dvaro vietoj šeimininkas Valius papasakojo ir parodė kur stovėjo dvaras, buvo sodas.
Po to aplankyta Fišerio koplyčia uždegtos atminimo žvakelės. Suzan Atkinson aplankė Gaurės muziejų, kur saugomos Fišerio karsto detalės. Po ekskursijos pakviesta į Gaurės krašto muziejų išgerti gilių kavos, paragauti lietuviško sūrio ir medaus.
Gaurės miestelio bibliotekininkė Danutė Mockienė
