PRIBUVĖJA
Pilaitės bendruomenės centro valdyba, paraginta bendruomenės pirmininkės Ingridos Vorobjevienės, nutarė įamžinti mūsų kraštietės, pribuvėjos Marės Stasiuliėnės atminimą. Valdybos narė Vida Matutienė parašė projektą specialiai aplinkos apsaugos programai. Už gautus pinigus sutvarkėme Dapkiškių prūdo erdvę, kur buvo pastatyta skulptūrą „Gyvybės nešėjai“.
Skulptūros autorius tautodailininkas Nerijus Alšauskas. Skulptūra atidengta per kraštiečių tradicinę šventę „Sudie, gražuole vasara“ 2015 metais rugpjūčio mėnesį.
Marė Biknerytė - Stasiuliėnė gimė 1880 m. Trakininkų kaime, Agnės Lengvinaitės ir Jurgio Biknerio iš Trūkiškės šeimoje. Atitekėjusi į Dapkiškių kaimą ir tapusi Jurgio Stasiulio žmona, apsigyveno Stasiulių žemėje, netoli prūdo. Čia ji susilaukė trijų sūnų: Martyno, Miko, Endriaus ir dviejų dukrų: Anės ir Marės. (Albinas Stasiulis, gimęs 1960, gyvenantis Jatkančių kaime perskaitė iš Tauragės evengelikų liuteronų bažnyčios knygų.)
Stasiulienės Marės dukra Anė Kotrynienė po antro pasaulinio karo gyveno Oplankių kaime. Augino dvi dukras. Nepriklausomybės metais išvyko į Vokietiją. Antra dukra Marė Rykertienė gyveno Devynakiuose, šiuo metu nieko daugiau nežinoma. Pagal Bertulienę Lydą visi trys sūnai po karo liko Vokietijoje .(Albinas Stasiulis gimęs 1960, gyvena Jatkančių kaime.)
XX a. pradžioje ši iškili moteris tapo pribuvėja. Ji buvo raštinga, kas tuo metu buvo reta. Daug skaitė, mėgo giedoti ir dainuoti garsiai pati sau viena. Buvo aukšta, panaši į rašytoją Žemaitę. Segėjo ilgus sijonus iš kurių apatinis buvo ilgesnis su baltais papuošimais. Prieš antrąjį pasaulinį karą su šeima pasitraukusi į Vokietiją, o kai grįžo savo sodybą - jos neberado. Sodybos vietoje stovėjo kuklesni trobesiai. Jos sodybos vietoje gyvenantys Mejeriai priglaudė pribuvėją Marę Stasiulienę. Būdama garbingo amžiaus, nesuspėjus gimdyves nuvežti į miestą, ir toliau priimdavo naujagimius. Už atliktą darbą žmonės tsilygindavo kas ką turėjo. Daugiausiai maisto produktais. Sau maistą ruošdavo ant lauke sukrautos krosnelės, garsiai giedodama ar dainuodama. Sekmadienį maisto negamindavo. Parėjusi iš bažnyčios mėgdavo garsiai lauke skaityti. Stasiulų žemės buvo geros, trobesiai gražūs. Vieta - kur dabar Bertulių, Cancingerių ir Mejerių sodybos. (Pasakoja Bertulienė Lyda gimusi 1933, gyvenanti Dapkiškių kaime.)
Marės Stasiulienės sūnūs tarnavo Vokietijos armijoje (kokioje nežinoma) karininkais. Po karo dukros, gyvenusios Lietuvoje, lankė mamą. Stasiulių sodybos trobesių buvo daug ir dideli, nuo senumo sugriuvo. Dapkiškių prūdas priklausė Stasiuliams. (Pasakoja Jonas Kinderys gimęs 1939 metais ir gyvenantis Dapkiškiuose.)
Ši šviesios atminties moteris dirbo taip reikalingą pribuvėjos darbą. Jos kelias ėjo nuo Dapkiškių iki Sartininkų, Žygaičių. Neskirstė, visus priėmė. Atvažiuodavo su savo arkliuku ir po kelių valandų ar net dienų parvažiuodavo namo pilnu vežimu gėrybių. Visada švietė švara ir tvarkingumu. (Pasakoja Irma Petravičienė, gimusi 1942 metais, gyvenanti Dapkiškių kaime.)
Marė Stasiulienė mirė 1954 metais lapkričio 22 dieną. Išgyvenus 74 metus, ir palaidota Dapkiškių kapinaitėse. (Albinas Stasiulis gimęs 1960 metais, gyvenantis Jatkančių kaime, tai sužinojo iš Tauragės evengelikų liuteronų bažnyčios knygų)
Kad daug priėmė vaikų liudija ir mūsų kaimo gyventojai. Ji į pasaulį padėjo ateiti Linkytėms, Rudienei Anei ir jos dukrai Reginai, Bertulienei Lydai, Petravičienei Irmai. Visas keturias dukras priėmė Bajorinienei Anelei iš Trūkiškės. Jos „sugauti“ buvo M. Ziekienė, L. Iršienė, J.Kinderys iš Dapkiškių. Visa tai byloja, kad ši moteris dirbo ne vieną dešimtmetį.
Livija Šimkė
Galerija
grįžti