Užgavėnės - viena savičiausia ir žaismingiausia, pavasario šventė, įvairiais papročiais, apeigomis, burtais apipinta diena. Seni žmonės sakydavo - jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi.
Nors žiemos pėdsakai jau lyg ir išnykę, Užgavėnės Pagramantyje atšvęstos triukšmingai, linksmai ir sočiai.
Lietingą pavakarę Pagramančio kultūros namų kiemelyje, įsispraudusi į tvorą stovėjo Morė ir kvietė visus į Užgavėnių šventę. Kas su kaukėmis, kas blynais nešini rinkosi į kultūros namus, nes už lango pliaupė lietutis. Taip prasidėjo linksmybės, šokiai, žaidimai. Grojant linksmai sartininkiečių kapelai „Kamana“, salės viduryje trepsėjo raganos, čigonai, velniai, giltinės ir visi kiti persirengėliai. Kanapinis su Lašininiu surengė komandines kovas, nelygioje kovoje vargais ne galais laimėjo Kanapinis. Pakvipo salė pagrindiniu Užgavėnių valgiu – šiupiniu. Sočiai prisikirtę riebių valgių, karštų blynų, pagal senovines tradicijas Morę sudeginome ant laužo.
Užgavėnių diena baigėsi pokalėdinis linksmybių laikotarpis ir prasidėjo priešvelykinio susitelkimo metas - gavėnia. Užgavėnės, pagal liaudies mąstyseną, -tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Pagramantiškiai šurmulingai sunaikino visą blogį, tikėdamiesi gražaus pavasario, gerų metų. Šiemet jie neeiliniai, nes Pagramantis -mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Tad kviečiame visus aktyviai dalyvauti visuose renginiuose, pasidalinti idėjomis, palaikyti gera nuotaka.
Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ informacija
