Užgavėnės - viena triukšmingiausių ir linksmiausių žiemos švenčių. Visi su nekantrumu laukiame pavasario,todėl norime išgąsdinti ir išvyti žiemą. Užgavėnių dieną visada buvo linksminamasi, daug valgoma, ypač mėsiškai, ir sunkesnių darbų nedirbama. Seni žmonės sakydavo – jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi.
Tokių gražių ketinimų vedini, Aukštupių skyriaus pradinukai kartu su mokytojais Dijana Mozūriene, Reda Toleikiene ir Virginijumi Butkumi ruošėsi šiai šventei ir kvietė savo tėvelius, senelius, kaimynus bei visus kaimo gyventojus padėti išvaryti žiemą.
Visus susirinkusius, apsiavusius ir basus, jaunus ir senus pasveikino šventės šeimininkė ir kvietė susipažinti su Užgavėnių papročiais ir tradicijomis. Daktarė gydė „lekarstvomis“ , čigonai siūlė pirkti „dvesiantį arklį“, „ išvaražinti“,o ubagėliai prašė išmaldos... Visus dalyvius sujungė skambios dainos, linksmi rateliai. Pasirodžius pagrindiniams šventės dalyviams, Lašininiui ir Kanapiniui, prasidėjo arši dvikova, kuri baigėsi Kanapinio pergale.
Visiems prisiekus nevalgyti ir net nesapnuoti septynias savaites mėsiškų valgių, buvo sudeginta Morė. Smagu buvo prisėsti prie šventinio stalo ir pasivaišinti susineštais blynais ir gardžiu šiupiniu. Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems šventėje, o Redutei ir Jonui Abromams už pagalbą sukraunant laužą, išvirtą šiupinį ir linksmą arklio personažą.
Dijana Mozūrienė
