SOCIALINIS VERSLAS – NAUJOS GALIMYBĖS
2016 m.
gegužės
24 d.
Gegužės 19 dieną Tauragės rajono VVG pirmininkė Nijolė Tirevičienė sukvietė bendruomenes į konferenciją „Socialinis verslas – naujos galimybės“. Šios konferencijos tikslas – supažindinti bendruomenes su socialinio verslo geraisiais pavyzdžiais, kriterijais bei poveikio vertinimu, paramos socialiniam verslui kurti galimybėmis. Taip pat padrąsinti bendruomenes imtis daugiau iniciatyvos.
Konferencija prasidėjo Tauragės rajono VVG pirmininkės Nijolės Tirevičienės bei Tauragės rajono savivaldybės mero pavaduotojos Aušrinės Norkienės sveikinimo žodžiais. Susirinkusieji paskatinti ne tik klausytis pranešimų, bet ir aktyviai užduoti klausimus, dalyvauti diskusijoje.
Tada žodis perduotas dviem jaunoms ir veržlioms VšĮ „Verslios Lietuvos“ projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvėms Modestai Kairytei ir Neringai Stroputei. Abi merginos yra studijavusios Olandijoje, dalyvavusios įvairiuose socialiniuose bei atsakingo verslo projektuose. Konferencijoje jos pristatė socialinio verslo kriterijus ir poveikio vertinimą. Paaiškino, kuo socialinis verslas skiriasi nuo tradicinio verslo, išskyrė bei apibūdino tris verslo tipus, pasidalino geraisiais socialinio verslo pavyzdžiais užsienyje. Pranešėjos pabrėžė, jog kuriant socialinį verslą labai svarbi motyvacija. Kurdamas tokį verslą kiekvienas susidurs su iššūkiais ir problemomis, tačiau tai natūralu. O kad būtų drąsiau pradėti, Modesta ir Neringa pasidalino „Socialinio verslo gidu“, kuriame viskas smulkiai paaiškinta nuo socialinio verslo idėjos iki jos finansavimo. Išsamiau www.leaderlietuva.lt.
Konferencijos metu gerųjų socialinio verslo iniciatyvų netrūko. Visus klausytojus užbūrusi Violeta Masteikienė, GMM projektų vadovė, pasidalino savo idėjomis ir jų įgyvendinimu. Tai moteris, kuri gali tapti pavyzdžiu kiekvienam socialiai atsakingam piliečiui. V. Masteikienė yra įmonės „Gerų minčių magijos projektai“ steigėja, pradėjusi socialinį projektą „Draugų uogienė“, kuris ne tik prisideda prie paramos daugiavaikėms šeimoms, bet ir skatina jų verslumą. Ji taip pat yra ir „Kavos kultūros dienų“ bei „Spalvoto meduolio dienos“ sumanytoja. Veikli moteris teigė, jog gyvenime būtina daryti tai, ką kiekvienas norime daryti, kad gyventume pasaulyje, kokio norime visi. V. Masteikienės vienas iš tikslų, jog gausi šeimyna taptų vertybe.
Austė Černiauskaitė – dar vieno socialinio verslo iniciatorė. Ji yra projekto „CoolŪkis“ vadovė. Šia iniciatyva mergina siekia, kad jauni miestiečiai ir vyresnio amžiaus žmonės kartu galėtų auginti savo maistą, būti gryname ore, kurti prasmingus ryšius ir būti aktyvios bendruomenės dalimi. Šiuo metu bendruomenę sudaro 50 žmonių, tačiau norinčių prisijungti vis daugėja.
Socialinio verslo koncepciją Lietuvoje apžvelgė Raimundas Balčiūnaitis, „Lietuvos pramonininkų konfederacijos“ Švietimo, mokslo ir inovacijų skyriaus ekspertas. Pasak R. Balčiūnaičio į 2016-uosiuos įžengėme gerai pasiruošę: valstybėje yra socialinio verslo koncepcija, veiksmų planas, Think tank mentorystė, keli socialinio verslo akseleratoriai-programos. VVG formuoja strategijas ir jų tiksluose vienas iš prioritetų yra skatinti socialinį verslą. Jau esama gerųjų pavyzdžių ir jais galima dalintis. Raimundas B. teigia, jog socialiniai verslai galėtų tiekti paslaugas ir prekes rinkai, ypatingai valstybės sektoriui. Tačiau kol kas išnaudojama tik ~1,5 proc. potencialo iš 5 proc. Jis pasidžiaugė, jog yra nemažai veikėjų rinkoje, kurie skatina socialinį verslą. Tai www.britishcouncil.lt, www.gerinorai.lt, www.nvoavilys.lt, www.zmogui.lt, www.reachforchange.org ir kiti. O ko trūksta socialinio verslo plėtrai? Tai žinomumo ir konkurencingumo didinimo, švietimo, politikos formavimo ir lyderystės bei verslumo skatinimo.
LR ŽŪM kaimo plėtros departamento Alternatyvios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Javičienė savo pranešime pažymėjo, jog bendruomenės turi likti prie to, ką geriausiai moka. Jog ne visi gali kurti socialinį verslą. Bandyta sugretinti „LEADER“ ir socialinį verslą. Specialistė pagrindė, jog socialinis verslas nėra labai rizikingas verslas, nėra privalomas visoms VVG. Tačiau socialinis verslas gali būti įrankiu „LEADER“ strategijų tikslams pasiekti, sukurti didesnę pridėtinę vertę bei geresnę kokybę. Svarbiausia, anot I. Javičienės, rasti gerų partnerių bei leisti idėjoms subręsti ir viską daryti nuosekliai.
Jurgita Petraitienė, Tauragės teritorinės darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjo pavaduotoja informavo, jog darbo birža turi programą, skirtą darbo vietų kūrimui, kvietė drąsiau kreiptis paramos.
Savo gerąja patirtimi pasidalino ir Pilaitės bendruomenės centro darbuotojos. Moterys ėmėsi iniciatyvos ir jau trečius metus organizuoja stovyklą ne tik savo kaimo vaikams, bet ir miestiečiams.
Konferencijoje taip pat dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Iveta Skurvydienė, kuri patikino, jog savivaldybė didelį dėmesį skiria socialinėms problemoms spręsti. Nevyriausybinis sektorius remiamas per įvairias programas vaikų užimtumui, stovykloms ir kitoms veikloms teikti paraiškas paramai gauti. Mero patarėjas Dovydas Kaminskas informavo, kad savivaldybė teikia paramą iki 3000 eurų naujoms darbo vietoms kurti. Kartu jie skatino ir drąsino bendruomenes įvardyti savo problemas, jas išsigryninti, o tada ir sprendimus kartu bus rasti paprasčiau. Tiek I. Skurvydienė, tiek D. Kaminskas tikino nusiteikę bendradarbiauti su bendruomenėmis, nes tik tokiu būdu, anot jų, bus pasiekta rezultatų.
Tauragės rajono VVG pirmininkė Nijolė Tirevičienė padėkojo visiems atvykusiems ir dalyvavusiems skaitant pranešimus. Pirmininkė tikisi, jog tai, ką susirinkusieji išgirdo konferencijos metu, paskatins juos veikti. Bei patikino, jog tokio pobūdžio konferencijų tikimasi surengti ir ateityje. Konferencijos metu ir po jos buvo užduodami klausimai, vyko diskusijos.
Tauragės rajono VVG dėkoja Tauragės rajono savivaldybės administracijai už finansinę paramą, be kurios ši konferencija nebūtų įvykusi.
VVG informacija
Galerija
